Gimnazijos dokumentai

Strateginis planas
Veiklos planas
Tvarkos

Karjeros centras

Karjeros centras

Biblioteka

Biblioteka

Valgykla

Valgykla

Projektinė veikla

Vykdomi projektai

Teisinė informacija

Teisės aktai

Nuorodos

Nuorodos

Prisijungti



Ieškoti

Statistika

OS : Linux m
PHP : 5.3.3
MySQL : 5.0.95
Laikas : 18:56
Caching : Išjungta
GZIP : Išjungta
Nariai : 3
Turinys : 852
Nuorodos : 7
Turinio peržiūrėjimai : 1189085
Designed by:

Sekmadienis, 2017 Spalis 01 19:18

PATVIRTINTA

Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos 

direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 110-V1-1




KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKA

 

I.BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (toliau Tvarka) parengta remiantis „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, „Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-466 redakcija), „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“ patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 ( Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. V-325 redakcija).

2. Tvarkoje aptariami vertinimo sąvokos, tikslas ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas mokant ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.

3. Apraše vartojamos šios sąvokos:

3.1. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas-kriterijais grįstas ugdymosi ir mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti;

3.2. vertinimo refleksija – tai savo veiklų pamokoje apmąstymas, uždavinio įgyvendinimo pamatavimas, tolimesnių veiksmų numatymas;

3.3. vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas);

3.4. individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga;

3.5. savivaldis mokymasis-mokymasis, per kurį asmuo savo iniciatyva išsiaiškina mokymosi poreikius, keliasi tikslus, planuojasi mokymąsi, susikuria ar pasirenka mokymosi aplinką bei priemones, sau tinkamas mokymosi strategijas, įsivertina pasiekimus ir pažangą;

3.6. vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas;

3.7. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą;

3.8. įsivertinimas-paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolesnius mokymosi žingsnius;

3.9. vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus;

3.10. vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai;


3.11. pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų kompetencijų;

3.12. kontrolinis darbas – ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį;

3.13. apklausa raštu – 15–20 minučių apklausa ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

3.14. apklausa  žodžiu – tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis gimtąja ar užsienio kalba;

3.15. savarankiškas darbas - rašomasis darbas, kurio trukmė pamokos eigoje iki 30 minučių. Jo metu mokiniai atlieka mokytojo pateiktas užduotis iš jau išmoktų programoje numatytų temų naudojantis visais informacijos šaltiniais. Patikrinimas gali vykti pasirinktinai,  tai yra galima tikrinti ne visų mokinių darbus. Savarankiško darbo įvertinimas nėra privalomas.

4. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybes, pagalba, sunkumams įveikti;

4.2. formuojamasis  ugdomasis vertinimas –ugdymo(si) procese teikiamas abipusis atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si),nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų;

4.3. apibendrinamasis  sumuojamasis vertinimas –formaliai patvirtinti mokymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą;

4.4. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

5. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

5.1. formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

5.2. neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.);

5.3. kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko gimnazijos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.

 

II. VERTINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

6..Vertinimo tikslas: padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, įvertinant mokytojo ir gimnazijos darbo sėkmę.

7..Vertinimo uždaviniai:

7.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

7.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

7.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant trimestrą (pusmetį), mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą rezultatus ir sertifikuoti;

7.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus sprendimus.

 

III.VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

8. Vertinimo nuostatos:

8.1. vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais atsižvelgiant į bendrojo ugdymo programą;

8.2. mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą;

pagrindinis vertinimo orientyras – mokinių pasiekimai;

8.3. vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

9. Vertinimo principai:

9.1. pozityvumas ir konstruktyvumas: vertinama mokinio žinios, socialiniai ir dalyko gebėjimai, daroma pažanga nurodant mokymosi spragas, padedant jas ištaisyti;

9.2. atvirumas ir skaidrumas: aiškūs kriterijai ir rodikliai, procedūros;

9.3. objektyvumas ir veiksmingumas: siekiama patikimumo, remiamasi išsilavinimo standartais, naudojamos modernios vertinimo metodikos;

9.4. informatyvumas: mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją, mokosi vertinti ir įsivertinti;

9.5. vertinama individuali mokinio pažanga-mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais;

9.6. mokinių ugdymo/si pasiekimai ir vertinimo normos aprašomos pagal aiškią kalbos gebėjimų struktūrą.

 

IV.VERTINIMO PLANAVIMAS

 

10. Mokytojai, remdamiesi mokinių pasiekimais, iškeltais tikslais, vertinimą planuoja mokslo metams. Mokomųjų dalykų, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų ilgalaikiuose planuose pateikia mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos informavimo sistemą.

11. Mokytojai, pradėdami naują skyrių (temą), su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas.

12. Mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo(si) etapą, atsižvelgia į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, formuluoja uždavinius, numato rezultatus ir planuoja vertinimą:

12.1. diagnostinio vertinimo datą mokytojas fiksuoja elektroniniame dienyne;

12.2. formuojamąjį vertinimą – mokytojo individualioje vertinimo sistemoje.

13. Mokytojai savo metodinėje grupėje,  aptaria ir suderina dalyko vertinimo kriterijus, metodus ir formas:

13.1. kabineto skelbimų lentoje iškabina informaciją apie taikomą dalyko vertinimo sistemą;

13.2. rugsėjo mėnesį per pirmąją savo dalyko pamoką kiekvienas mokytojas supažindina mokinius pasirašytinai su dalyko, modulio, pasirenkamojo dalyko programa, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas.

14. Su bendra gimnazijos vertinimo tvarka tėvai supažindinami klasės tėvų susirinkime.

 

V.VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

 

15. Mokomųjų dalykų, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų vertinimas:

15.1. Mokomųjų dalykų pasiekimai, vertinami pažymiu:

lietuvių kalba (gimtoji), užsienio kalbos (anglų, rusų), istorija, geografija, matematika, informacinės technologijos, pilietiškumo pagrindai, biologija, chemija, fizika, ekonomika, technologijos, kūno kultūra, menai (muzika, dailė), pasirenkamieji dalykai, mokomųjų dalykų moduliai;

15.2. Mokomųjų dalykų pasiekimai, vertinami įskaita:

dorinis ugdymas (etika/tikyba), žmogaus sauga, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūra.

16. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal BP reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.

17. Mokinių pasiekimai vertinami pažymiu (naudojant dešimt balę vertinimo sistemą) ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“, „neatestuota“:

17.1. patenkinamais įvertimais laikomi 4–10 balų įvertinimai ar įrašas „įskaityta“;

17.2. nepatenkinamais įvertinimais laikomi 1–3 balų įvertinimai ar įrašas „neįskaityta“, „neatestuota“; (kai mokinys yra praleidęs be pateisinamos priežasties 2/3 trimestro, pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs ugdymo plano privalomojo dalyko programą ar programos dalies trimestro, pusmečio kurso);

Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą papildantys formuojamasis ir diagnostinis vertinimo tipai:

18. Formuojamasis vertinimas:

18.1. mokytojas, organizuodamas mokymą ir mokymąsi, stebėdamas, komentuodamas, skatindamas mokinius vertinti ir įsivertinti savo mokymąsi:

18.1.1. aiškina vertinimo reikšmę mokantis;

18.1.2. aiškina grįžtamosios informacijos svarbą, mokytojo ir mokinio vaidmenis ugdymo procese;

18.1.3. bendradarbiauja su mokiniais, supažindina su pasiekimų reikalavimais, kriterijais, rodikliais, aptardamas mokymosi spragas;

18.1.4. pateikia rekomendacijas, kaip galima gerai atlikti užduotis;

18.1.5. pastebi įvairius mokinio pasiekimus ir daromą pažangą.

18.2. Formuojamasis neformalus vertinimas, nesiejamas su pažymiu. Mokinio veikla vertinama komentaru, žodžiu,  kiekvieną pamoką reflektuojant, papildant ir taisant atsakymus, atliktus darbus. Komentarai raštu rašomi esant poreikiui, nurodant sėkmes ir nesėkmes, geresnio rezultato siekimo galimybes.

18.3. Dalyko mokytojas gali taikyti papildomą individualų kaupiamąjį, mokymosi motyvaciją palaikantį vertinimą.

19. Diagnostinis vertinimas – tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus dalyko programos temą, skyrių, programos dalį. Diagnostinis vertinimas remiasi kontrolinių darbų, apklausų žodžiu ir raštu, sukauptos informacijos apie mokinio mokymosi  pasiekimus ir pažangą rezultatais.

19.1.Mokytojas, naudodamas diagnostinį vertinimą:

19.1.1. aiškiai ir suprantamai nusako mokiniams mokymo ir mokymosi tikslus, uždavinius bei laukiamus rezultatus;

19.1.2. moko mokinius palyginti tai, ko jie išmoko, su tuo, ko buvo siekiama;

19.1.3. moko taisyti nesėkmes ir užpildyti mokinio mokymosi rezultatų spragas;

19.1.4. supažindina su skirtingais vertinimo būdais, atsižvelgiant į atsiskaitymo pobūdį;

19.2. Diagnostinis vertinimas remiasi kasdieniu mokinių stebėjimu, namų darbų, kontrolinių, savarankiškų, kūrybinių darbų rezultatais.

20. Naudojant apibendrinamąjį vertinimą:

20.1. mokiniai supažindinami su nurodymais ir reikalavimais,

20.2. aiškūs vertinimo kriterijai.

21. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus vertinti tokiu dažnumu:

21.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais per trimestrą ir 4-5 pažymiais per pusmetį;

21.2. jei dalykui mokyti skirta 2  pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 4-5   pažymiais per trimestrą ir 5-6 pažymiais per pusmetį.

21.3. jei dalykui mokyti skirta 3–4 pamokos per savaitę vertinama ne mažiau kaip 5-6 pažymiais per trimestrą ir 7-8 pažymiais per pusmetį.

21.4. jei dalykui mokyti skirta 5-6 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7-8 pažymiais per trimestrą ir 9-10 pažymiais per pusmetį.

22. 5 klasių mokinių adaptaciniu laikotarpiu (3 mėnesių) atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją, pasiekimai ir pažanga pirmą mėnesį pažymiais nevertinami, antrą ir trečią mėnesį nevertinami nepatenkinamais pažymiais. Naujai atvykusiems 1-8 ir I-IV gimnazijos klasių mokiniams skiriamas 1 mėnesio adaptacinis laikotarpis. Adaptaciniu laikotarpiu mokinių pažanga ir pasiekimai nevertinami nepatenkinamais pažymiais. Mokytojai taiko formuojamąjį vertinimą.

23. Mokinių, besimokančių pagal pritaikytas/ individualizuotas programas, ugdymo pasiekimai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus.

24. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais:

24.1. mokinių, mokomų pagal individualizuotas programas, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai vertinami pagal jiems sudarytos programos įsisavinimo lygį. Jei mokinys nuolat gauna labai gerus ar nepatenkinamus pažymius, programa peržiūrima: ji arba per lengva, arba per sunki;

24.2. kalbų mokytojas atsižvelgia į logopedo rekomendacijas, jei mokinys lanko užsiėmimus ir (ar) specialiąsias pratybas.

25. Mokytojai apie mokinio pasiekimus ir pažangą  kaupia informaciją, ją analizuoja ir,  vadovaudamasis savo informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, rašo pažymį už šias mokinio veiklas: apklausą raštu, apklausą žodžiu, namų darbus, darbą pamokoje, dalyvavimą miesto, respublikos, tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, projektuose.

26. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

26.1. kontrolinių darbų tvarkaraštis sudaromas mėnesiui, mokytojams  suderinus su mokiniais ir tarpusavyje. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina vėl suderinti su mokiniais;

26.2. kontrolinių darbų tvarkaraštis skelbiamas  elektroniniame dienyne. Kontrolinio darbo grafiko privaloma laikytis;

26.3. Mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip 1 kontrolinis darbas;

26.4 Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę, su mokiniais aptariama kontrolinio darbo struktūra, jo tikslai, vertinimo kriterijai;

26.5. Kontroliniai darbai trimestro bei I ir II pusmečio paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų neorganizuojami.

26.6. Informaciniai testai, bandomųjų egzaminų darbai, gimnazijos administracijos skirti  kontroliniai darbai organizuojami iki gegužės 15 d.;

26.7. Mokytojai kontrolinio ir kitų atsiskaitomųjų darbų rezultatus mokiniams pristato ne vėliau kaip po 2 savaičių;

26.8. Kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės mokiniais, pasidžiaugiama jų sėkmėmis, nesėkmės aptariamos individualiai ir numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti. Mokinio pageidavimu mokytojas teikia konsultacijas;

26.9. jeigu 30 proc. mokinių kontrolinį darbą gavo nepatenkinamą  įvertinimą, būtina jį perrašyti;

26.10. jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites arba per tiek kalendorinių dienų, kiek mokinys sirgo arba nebuvo gimnazijoje dėl pateisinamos priežasties;

26.11. jei mokinys dėl nepateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame, už jį atsiskaito per savaitę. Mokiniui piktybiškai vengiant atsiskaityti už nurodytą skyrių, jo darbas vertinamas neigiamu pažymiu.

27. Kontroliniai ir kiti darbai raštu rašomi į atskirus sąsiuvinius ir kaupiami per mokslo metus.

 

VI.VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

 

28. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys arba įskaita).

29. Jei mokinys be pateisinamos priežasties praleido daugiau nei 50 proc. pamokų, jis laiko to dalyko įskaitą.

30. Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“.

31. Trimestrų, pusmečių ir metinių įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais arba rašoma „įskaityta“, „neįskaityta“, „neatestuota“.

32. Trimestrų pusmečio pažymys vedamas iš trimestro, pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio (6,5 – 7; 6,4 – 6).

33. Metinis įvertinimas išvedamas keliamųjų klasių mokiniams (5-8 ir I-IV klasių) iš trimestro ar  pusmečių įvertinimų – aritmetinis vidurkis.

33.1. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą III trimestro mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamas mokymosi pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

33.2. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, vienų mokslo metų pasiekimų vertinimo rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau – dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas atsižvelgus į visų atskirų mokykloje nustatytų ugdymo laikotarpių (trimestrų, pusmečių) fiksuotus įvertinimus. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

33.3. Mokiniui, neatestuotam ar turinčiam dalyko nepatenkinamą pirmojo pusmečio įvertinimą, privaloma, suderinus su mokytoju, atsiskaityti iki mokslo metų pabaigos. Neatsiskaičius negali būti išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas. Mokiniui, neatestuotam ar turinčiam dalyko nepatenkinamą antrojo pusmečio įvertinimą, negali būti išvedamas patenkinamas to dalyko metinis įvertinimas.

33.4. Mokiniui, neatestuotam ar turinčiam nepatenkinamą metinį įvertinimą, skiriami papildomi darbai. Papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

33.5. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, antrojo pusmečio pabaigoje perėjus prie dalyko aukštesnio kurso programos, metiniu įvertinimu laikomas to dalyko įskaitos pažymys.

34. Vertinimų fiksavimas:

34.1 formalūs įvertinimai fiksuojami įrašant į elektroninį dienyną;

34.2. klasių vadovai ne rečiau kaip kartą per mėnesį patikrina elektroninio dienyno mokinių, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prisijungimo ataskaitas ir informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pasiekimus;

34.3. už įrašų elektroniniame dienyne teisingumą atsako klasės vadovas ir pažymį įrašęs dalyko mokytojas.

35. Klasės vadovai trimestro, pusmečio (metų) pabaigoje užpildo ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui pateikia klasės mokinių mokymosi rezultatų ataskaitą.

36. Metodinėse grupėse mokytojai analizuoja diagnostinių, bandomųjų egzaminų darbus, trimestro, pusmečio, metinio mokymosi pasiekimų rezultatus. Priima sprendimus dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

37. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui, remdamasis klasės vadovų pateiktomis klasės mokinių mokymosi rezultatų ataskaitomis, rengia gimnazijos mokinių mokymosi rezultatų trimestrų, pusmečio (mokslo metų) analizę, kurią pristato direkcijos pasitarimuose, mokytojų tarybos, tėvų susirinkimuose, bei, jei tai reikalinga, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

38. Ugdytinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais tėvams (globėjams, rūpintojams) suprantamais kriterijais.

39. Trimestro ar pusmečio vertinimus įrašyti ne vėliau kaip paskutinę savo dalyko trimestro ar pusmečio pamoką ir reikalingus įrašus dienyne atlikti ne vėliau kaip paskutinę trimestro ar pusmečio dieną.

40. Ne vėliau, kaip prieš 2 savaites iki trimestro ar pusmečio pabaigos informuoti tėvus, gimnazijos  administraciją apie galimus neigiamus ugdytinio  trimestro ar pusmečio rezultatus.

Komentarai
Paieška
Rašyti komentarą gali tik registruoti vartotojai!

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

LAST_UPDATED2
 
 
 
 
 
 
 
 
 
http://www.tinklas.lt/