Šiandieninio gyvenimo realija yra tokia, kad necenzūrine kalba kalbantys jaunuoliai jau nieko nestebina. Lietuviškų keiksmų retai beišgirsi, vyrauja rusiški arba necenzūriniai angliški žodžiai. Dažnai nesusimąstoma, kodėl, kokiu tikslu keiksmažodžiai vartojami. Lapkričio 19 dieną per Kultūros paso edukaciją "Pakasyk sliekui pažastį" 7, 8, II g ir IV g klasių mokiniai sužinojo kokiu tikslu jie vartojami, kokia jų kilmė ir kokie keiksmažodžiai buvo Lietuvoje vartojami seniau. Pavyzdžiui, kad tau kelnėse ežys išdygtų! Pakasyk sliekui pažastį. Po ššššimts kalakutų. Žžžžalia rūta. Lįsk tu vabalo blauzdon. Ot rūūūūkštele. Ot tu šuns pasturgali. Jei jau reikia, vartokime lietuviškus keiksmažodžius, yra iš ko pasirinkti.
Lietuvių k. mokytojos L. Šukytė ir L. Litvinskienė
Lapkričio 18 dieną Ieva Dimaitė, Gabrielė Zavadzkytė ir Evelina Ramanauskaitė (8 kl.) bei Nojus Nekrošius (7 kl.) dalyvavo Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos, Všį Psichikos sveikatos iniciatyvos ir Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos organizuojamoje respublikinėje 7-9 klasių mokinių konferencijoje „NERŪKYTI NIEKADA NEVĖLU“. Konferencijos tikslas – sutelkti visuomenės dėmesį į paauglių ir jaunimo rūkymo problemos mastą, galimus sprendimo būdus, ugdyti asmenį, motyvuotą sveikai gyventi.
Mūsų gimnazijos mokiniai paruošė video pristatymą apie rūkymo sukeliamą žalą organizmui, visus ragino niekada nepradėti rūkyti, o pradėjusius – drąsino mesti. Juk mesti rūkyti niekada nevėlu!
Pietūs ar vakarienė – ypatingas metas, kai visi susirenka prie vieno stalo, dalijasi maistu, o tuo pačiu dienos įvykiais bei naujienomis. Mandagus elgesys ir geros manieros prie stalo tam suteikia dar daugiau malonumo.
Šešiametis dar nėra pasirengęs mokytis pačių rafinuočiausių stalo manierų, pavyzdžiui, kuria šakute valgyti desertą, tačiau jis gali mokytis etiketo pagrindų: nusiplauti rankas prieš sėdant prie stalo; prie stalo nežaisti su žaislais; nemėtyti ir neimti maisto rankomis; nebarškinti stalo įrankiais ar indais; neišspjauti maisto; nešūkauti ir nelakstyti po kambarį, kol kiti valgo; sakyti „prašau“ ir „ačiū“; kai reikia, naudotis stalo įrankiais, o ne pirštais; baigus valgyti, paprašyti nueiti nuo stalo; padėkoti žmogui, paruošusiam valgį; nusinešti indus nuo stalo. Viso to sužinojome ir jau turimas žinias įtvirtinome dalyvaudami projekto ,,Naujo vaikų mitybos organizavimo modelio plėtra Kauno rajono savivaldybės mokyklose“ užsiėmime „Tinkami valgymo įpročiai ir naudojimasis stalo įrankiais“ gimnazijos technologijų kabinete su mokytoja Danguole. Pamokėlės metu supratome, kad geros manieros prie stalo iš tiesų yra pagarbos kitiems išraiška.
Priešmokyklinės ugdymo grupės mokytoja Daiva Aleknienė
Lapkričio 17 d. I-IV gimnazijos klasių mokiniai dalyvavo geros savijautos programose „Psichinės sveikatos stiprinimas per savęs pažinimą ir gebėjimą įveikti sunkumus“, kurias vedė lektoriai Ingrida ir Mindaugas. Edukacijų metu mokiniai per gilinimąsi į savo stiprybes ir silpnybes ugdė savęs pažinimo įgūdžius, tobulino bendravimo ir bendradarbiavimo grupėje gebėjimus, emocines kompetencijas. Taip pat mokiniai, dalyvaudami programose, mokėsi atpažinti streso požymius, diskutavo apie jo įveikos metodus. Tai praplėtė jų supratimą, kaip susitvarkyti su kylančiu stresu, kurio vyresnėse gimnazijos klasėse pasitaiko vis daugiau. Tikimės, kad įvykę užsiėmimai mokiniams paliko įspūdį ir dar ilgai išliks atmintyje.
Lapkričio 16-oji yra minima daugelyje demokratinių valstybių nuo 1995 m., kai UNESCO šią dieną paskelbė Tarptautine tolerancijos diena. Šių metų idėja – Tolerancijos miestas. Klasės vadovai su mokiniais aptarė ar mes gyvename Tolerantiškoje visuomenėje, ar savo mieste/gyvenamojoje vietovėje matome, pastebime tolerancijos/netolerancijos pavyzdžių: situacijas gatvėje, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje. Kiekviena klasė kūrė savo tolerancijos namą, o namelius sujungus gavome nuostabų Tolerancijos miestą ☺
Lapkričio 12 dieną gimnazijoje 5-6 klasių mokiniai dalyvavo geros savijautos programoje „Stresas kuria galimybes“, kurią vedė lektorius Tomas Radišauskas. Mokiniai kartu su lektoriumi kalbėjo apie stresorius, mokėsi juos atpažinti, įvardyti ir įveikti. Programos metu per gilinimąsi į emocijas taip pat buvo aiškinamasi, kaip žmones veikia baimės, kodėl visi kažko bijo. Paliestos motyvacijos, mokslo, miego ir poilsio režimo temos, ypač svarbios tokio amžiaus paaugliams. Buvo smagiai praleistas laikas, įgyta naujų žinių ir įgūdžių.
Lapkričio 12 dieną kelios III gimnazinės klasės mokinės kartu su gimnazijos psichologe vyko į Virbalio miestelį Vilkaviškio rajone, kur jau antrus metus vyko respublikinė konferencija „Psichinė sveikata – baubas ar draugas?“. Šioje konferencijoje Kamilė Rucevičiūtė pristatė parengtą pranešimą tema „Patyčios socialiniuose tinkluose“. Pranešimas sulaukė komisijos įvertinimo ir buvo apdovanotas kaip moksliškiausias iš visų konferencijoje pristatytų pranešimų.
Po pranešimų pristatymo Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos atstovės stebėjo Alytaus miesto teatro aktorės ir režisierės Andros Kavaliauskaitės monospektaklį „SEEN“, kuriame ypač jautriai buvo pateikiama valgymo sutrikimų tema, palietusi ne vieno konferencijoje dalyvavusio žmogaus širdis.
Dalyvavimas šioje konferencijoje prisidėjo prie mokinių asmeninių, mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo ir kultūrinių kompetencijų ugdymo, praplėtė psichologines žinias.
Džiaugiamės Kamilės pasiekimu ir linkime drąsos toliau dalyvauti tokiuose renginiuose!
Lapkričio 10 dieną gimnazijoje 7-8 klasių mokiniai dalyvavo geros savijautos programoje „Viešasis kalbėjimas ir komunikacija“. Lektorius Igoris Vasiliauskas mokinius skatino diskusijos būdu atpažinti savo baimes, kas jiems trukdo laisvai ir užtikrintai, savimi pasitikinčiai ir atvirai kalbėti viešai. Buvo atliekamos įvairios užduotys, kurių pagalba mokiniai mokėsi reprezentuoti save prieš klausytojus, reaguoti į išsakytus jų pastebėjimus ir atsakyti į užduodamus klausimus. Programos metu mokiniai įgijo viešo kalbėjimo, bendravimo ir bendradarbiavimo patirties bei patyrė daug pozityvių emocijų.
Lapkričio 11 dieną gimnazijoje buvo vykdomas projektas „Kas dieną aktyvus – kas dieną sveikas?“. Fizinio ugdymo pamokas mokiniams vedė futbolo treneriai Tadas Giraitis ir Ainas Bareikis. Mokiniai atliko sportines užduotis, žaidė sportinius žaidimus. Pamokos buvo įdomios, inovatyvios ir aktyvios. Mokiniai džiaugėsi patyrę daug teigiamų emocijų ir fiziniu aktyvumu kitaip.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
SPAUDOS TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius, tel. (8 5) 266 1400,
faks. (8 5) 266 1402, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., http://www.sam.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188603472
2021 m. spalio 13 d.
Pajutę peršalimo simptomus likime namie
Per gripo sezoną, kurio metu stebimas sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) pakilimas, sulaukiama pranešimų, kad vaikai ugdymo procese dalyvauja turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama sustabdyti COVID-19 ligos plitimą ir saugoti vaikų sveikatą, atkreipia tėvų ir ugdytojų dėmesį, kad vaikai, turintys ŪVKTI simptomų, neturi vykti į ugdymo įstaigas. Primenama, kodėl tai yra svarbu.
Esant ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19 ligos ir atėjus gripo sezonui svarbu, kad kontaktiniame ugdyme dalyvautų vaikai be ŪVKTI požymių, pvz., karščiavimo, kosulio, pasunkėjusio kvėpavimo ir pan. Kai kurie tėvai nelaiko peršalimo liga, tačiau toks jų požiūris gali padėti infekcijai plisti bendruomenėje.
Ugdymo įstaigose dėl didelio vaikų skaičiaus ir vaikų bendravimo ypatumų yra palanki terpė plisti ir COVID-19 virusui. Pastarąjį mėnesį koronaviruso protrūkių daugiausiai fiksuojama ugdymo įstaigose, tačiau bendromis ugdymo įstaigų bendruomenių, tėvų ir visuomenės sveikatos specialistų pastangomis protrūkiai greitai suvaldomi ir jie pasibaigia apimdami mažesnį nei kituose sektoriuose užsikrėtusiųjų skaičių.
SAM primena, kad darželiai ir mokyklos prie įėjimo į ugdymo įstaigą tėvams (globėjams, rūpintojams), darbuotojams ir kitiems asmenims turi pateikti informaciją apie draudimą ugdyme dalyvauti vaikams, kuriems pasireiškia ŪVKTI požymiai (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).
Vaikai, kuriems pasireiškia ŪVKTI požymiai (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) į ugdymo įstaigą ar kitas žmonių susibūrimo vietas neturi būti vedami. Tais atvejais, kai vaikui pasireiškia ŪVKTI požymiai ir tėvams (globėjams, rūpintojams) kyla abejonių, ar tikrai vaikas esamos sveikatos būklės gali eiti į ugdymo įstaigą nekeldamas pavojaus užkrėsti savo grupės, klasės draugų, rekomenduojama registruoti vaiką pasitikrinti (atliekant COVID-19 testą) dėl COVID-19 ligos karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba pildant elektroninę registracijos formą adresu www.1808.lt.Dėl tolesnės vaiko sveikatos priežiūros rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju. Vaikų, turinčių pagal amžių teisę į skiepą (virš 12 m. amžiaus), tėvai raginami apsaugoti vaikus nuo klastingo viruso ir juos paskiepyti.
Teisės aktai, reglamentuojantys vaikų ugdymo procesą esant ekstremaliajai situacijai:
