Veiklos įsivertinimas

Kategorija: Apie mus
Paskelbta: 2020 m. sausio 23 d., Ketvirtadienis 15:57
Autorius Super User
Peržiūros: 2106

2019 M. GIMNAZIJOS VIDAUS ĮSIVERTINIMO REZULTATŲ DUOMENYS

Gimnazijos veiklos vidaus įsivertinimas vykdomas  vadovaujantis Veiklos kokybės įsivertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu ,,Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo 2016 m. kovo 29 d. Nr. V-267, bei šioje Metodikoje apibrėžiamais veiklos kokybės įsivertinimo tikslais, uždaviniais ir principais, pateikiamu mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo modeliu, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo etapais ir organizavimu.

Atliekant gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą duomenims rinkti ir apdoroti naudojama NMVA tiesioginė internetinė sistema www.iquesonline.lt


  1. MOKINIŲ APKLAUSOS UGDYMAS(-IS) IR MOKYMASIS REZULTATŲ DUOMENYS

5 AUKŠČIAUSIOS VERTĖS:

5 ŽEMIAUSIOS VERTĖS:


  1. MOKINIŲ APKLAUSOS NŠV 2019 REZULTATŲ DUOMENYS

5 AUKŠČIAUSIOS VERTĖS:

5 ŽEMIAUSIOS VERTĖS:


  1. TĖVŲ, GLOBĖJŲ  APKLAUSOS NŠV 2019 REZULTATŲ DUOMENYS

5 AUKŠČIAUSIOS VERTĖS:

5 ŽEMIAUSIOS VERTĖS:


VEIKLOS GRUPĖS SUSITARIMAI IR REKOMENDACIJOS 2020 M. VEIKLOS  PLANAVIMUI

Prioritetinėmis veiklos sritimis 2020 m. pasirinkti ugdymo(si) kokybės ir emocinio klimato  gerinimą.

2020 m. pasirinkti tobulinti veiklos rodiklius:

2 srities rodiklis: 2.2. Vadovavimas mokymuisi. 2.2.2. mokymosi organizavimas.

2 srities rodiklis: 2.3. Mokymosi patirtys.  2.3.2. Ugdymas mokyklos gyvenimu.


2018 metų  veiklos kokybės  įsivertinimo analizė bei išvados


Gimnazijos veiklos vidaus įsivertinimas vykdomas  vadovaujantis Veiklos kokybės įsivertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu ,,Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo 2016 m. kovo 29 d. Nr. V-267, bei šioje Metodikoje apibrėžiamais veiklos kokybės įsivertinimo tikslais, uždaviniais ir principais, pateikiamu mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo modeliu, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo etapais ir organizavimu.

Atliekant gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą duomenims rinkti ir apdoroti naudojama NMVA tiesioginė internetinė sistema www.iquesonline.lt.

 

2018 metų plačiojo įsivertinimo išvados:

 

Vertinimo sritis

Įsivertinimo lygis

Įsivertinimo požymiai


1. Rezultatai






3

Stipriosios pusės.

1.1.1 Asmenybės tapsmas 72%

1.22 Mokyklos pasiekimai ir pažanga 72%


Silpnosios pusės.

  1. Mokinio pasiekimai ir pažanga 62%
  1. Ugdymas(-is) ir mokinių patirtys

2

Stipriosios pusės.

  1. Ugdymo(si) tikslai 79%
  1. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai 76%
  2. Orientavimaisi į mokinių poreikius 66%

Silpnosios pusės.

  1. Mokinių įsivertinimas 45%

2.4.1.  Vertinimas ugdymui 55%

2.2.1.  Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas 59%

  1. Ugdymo(-si) aplinkos

3

Stipriosios pusės.

  1. Aplinkų bendrakultūra 90%
  1. Pastatas ir jo aplinka 86%

Silpnosios pusės.

  1. Mokymasis virtualioje aplinkoje 66%
  1. Lyderystė ir vadyba

2

Stipriosios pusės.

4.2.3. Mokyklos tinklaveika 69%

4.3.2. Nuolatinis profesinis tobulėjimas 69%


Silpnosios sritys.

4.1.2. Lyderystė 55%

4.1.3. Mokyklos savivalda 59%

   

Išvados

Pasiūlymai


Išryškėja  stipriausios mokyklos pusės, tai aplinkų bendrakultūra, pastato ir aplinkos patrauklumas. Mokytojai įvardina, kad pakankamai geri  numatomi ugdymo (si) tikslai, ugdymo planai ir tvarkaraščiai.


Mokytojai mano, kad silpna mokykloje yra lyderystė tiek mokytojų, tiek mokinių. Neveiksminga mokyklos savivalda.















Skirti didžiausią dėmesį mokinio įsivertinimui, savęs pažinimo mokymams.

Siekti pažinti mokinį, jo problemas ir padėti jam išsikelti individualius mokymosi tikslus.

 Padėti mokiniams suprasti, kaip planuoti savo laiką ir sudaryti darbo planą, kad jo ugdymo(si) rezultatai gerėtų.

Mokytojams pamokose aktyvinti mokinių paskatinimus ir pagyrimus, kad mokymosi sėkmę patiriantys mokiniai labiau pasitikėtų savimi, su didesniu noru atliktų jiems skirtas užduotis.

Skatinti lyderystę mokytojų tarp mokytojų, mokyti tapti lyderiais mokinius.

Veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė.

 


2017  VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO ANALIZĖ BEI IŠVADOS

Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas vykdomas  vadovaujantis Veiklos kokybės įsivertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu ,,Dėl mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodikos patvirtinimo 2016 m. kovo 29 d. Nr. V-267, bei šioje Metodikoje apibrėžiamais veiklos kokybės įsivertinimo tikslais, uždaviniais ir principais, pateikiamu mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo modeliu, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo etapais ir organizavimu.

Atliekant gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą duomenims rinkti ir apdoroti naudojama NMVA tiesioginė internetinė sistema www.iquesonline.lt

1 sritis REZULTATAI 

    1. tema: ASMENYBĖS BRANDA 
    2. tema: MOKINIO PASIEKIMAI IR PAŽANGA

Vertinimo sritis

Tema

Įsivertinimo lygis

Įsivertinimo požymiai


1. Rezultatai






Asmenybės tapsmas-savivoka, savivertė


3

Stipriosios pusės.

Mokiniai.

  1. Jeigu mokydamasis įdedu daug pastangų, dalykas sekasi (95 %)
  2. Mokydamasis dalyko tęsiu darbą net ir tuomet, jeigu medžiaga yra sunki (90 %)
  3. Moka naudotis kompiuteriais, darbui skirtomis priemonėmis ( 95 % ).
  4. Moka naudotis pamokai skirtomis priemonėmis(95% ). 

Silpnosios pusės.

  1. Po atostogų su džiaugsmu laukia mokyklos (46 %)
  2. Dalykas sekasi geriau nei daugumai bendraklasių (69 %)

Mokytojai.

Stipriosios pusės.

  1. Sąmoningai prisideda prie mokyklos mikroklimato puoselėjimo (100 %).
  2. Teigia, kad  mokykloje vyksta renginiai, skirti nacionalinėms ir tarptautinėms šventėms (100 %)
  3. Mokiniai turi galimybę dalyvauti mokyklos būrelių 

veikloje (100%)

Silpnosios pusės.

  1. Tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos renginių organizavime (73 %).
  2. Mokytojai dažnai susitinka ne pamokų metu (85%)


 

Asmenybės socialumas, gyvenimo planavimas

3

Stipriosios pusės.

Mokiniai.

  1. Moka gerai bendrauti su kitais (90 %).
  2. Moka klausytis kitų mokinių, jų nepertraukdamas(89 %)

Silpnosios pusės.

  1. Dalyvaudamas diskusijose moku įtikinamai argumentuoti (74 %)
  2. Moka laisvai pasisakyti prieš visą klasę(79 %)

Mokytojai.

Stiprybės.

  1. Jaučia bendrą atsakomybę už mokyklos bendrabūvį (100 %)
  2. Mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai aptariami mokytojų kolektyve ir sąmoningai formuojami (100 %)
  3. Mokytojams svarbu, kad mokiniams gerai sektųsi (100 %)
  4. Mokytojai teikia didelę reikšmę mokinių savosios vertės stiprinimui (96 %).

Silpnybės.

  1. Mokiniai sulaukia iš mokytojų daug pagyrimų ir pripažinimų (81 %)

Išvados 

Pasiūlymai 

Mokiniai supranta, kad jeigu mokydamasis dalyko įdės pastangų, gerai tada seksis. Mokydamiesi tęsia darbą netgi tada, kai medžiaga yra sunki, nebijo iššūkių, pasitiki savo jėgomis.  Moka naudotis kompiuteriais, pamokai skirtomis priemonėmis.


Keldami ateities tikslus, ne visada moka sudaryti veikos ir darbo planus, ne viską gali argumentuoti ir kiek sunkiau pasirenka darbo būdus atliekant namų darbus. Atlikinėdamas namų darbų užduotis dažnai nutraukia darbą, kad galėtų ką nors paveikti malonesnio, atideda darbus paskutinei minutei.








Tiek mokytojai tiek mokiniai visiškai sutinka, kad mokykloje vyksta jos vardą įprasminanti veikla, įvairūs tradiciniai renginiai, kuriuos noriai organizuoja ir kuriuose aktyviai dalyvauja mokyklos bendruomenė. Renginiai nuolat aptariami, analizuojami, vertinami bei tobulinami. 


Mokiniai teigia, kad nori ir moka bendrauti, bendradarbiauti, konstruktyviai spręsti konfliktus. Moka pripažinti jei neteisūs,  moka priimti kitų kritiką. Bendraudami ir bendradarbiaudami moka pagrįsti savo teiginius, klausytis kitų mokinių, jų nepertaukdami. Popamokinėje veikloje sudarytos geros sąlygos mokinių saviraiškai ugdyti(s). 


Organizuojant renginius, trūksta tėvų aktyvaus dalyvavimo. 

Mokytojams trūksta laiko susitikimams ne pamokų metų, informacijos sklaidos vienas kitam. 


Mokiniai teigia, kad jiems kartais trūksta pagyrimų ir paskatinimų. 







Siekti pažinti mokinį, jo problemas ir padėti jam išsikelti individualius mokymosi tikslus. Padėti mokiniams suprasti, kaip planuoti savo laiką ir sudaryti darbo planą, kad jo ugdymo(si) rezultatai gerėtų.

Siekiant mažinti namų darbų krūvį mokiniams, mokytojams rekomenduojama praktikuoti pamokose aktyviuosius mokymo metodus, kurie skatintų kuo daugiau išmokti pamokose, aktyvinti individualų darbą diferencijuojant užduotis. 

Organizuoti mokinių konsultavimą, kaip pagalbą namų darbų užduočių atlikimui.
















Aktyvinti tėvų įsitraukimą į renginių organizavimą bei dalyvavimą. 

Tobulinti informacijos bei patirties sklaidą kolegų tarpe numatant konkretų laiką.


Mokytojams pamokose aktyvinti mokinių paskatinimus ir pagyrimus, kad mokymosi sėkmę patiriantys mokiniai labiau pasitikėtų savimi, su didesniu noru atliktų jiems skirtas užduotis.

Vertinimo sritis 

Tema

Įsivertinimo lygis

Įsivertinimo požymiai

1. Rezultatai

Mokinio pasiekimai ir pažanga

3

Mokiniai.

Stipriosios pusės. 

  1. Gimnazija suteikia pakankamai IT ir  technologijų žinių ir įgūdžių (95 %)
  2. Gimnazija suteikia pakankamai  užsienio kalbos, gamtos mokslų žinių ir įgūdžių(93  %)
  3. Gimnazija suteikia pakankamai istorijos ir geografijos žinių įgūdžių (92%)

Silpnosios pusės.

  1. Esu patenkintas savo mokymosi rezultatais (78 %)
  2. Gimnazijoje yra geros galimybės išmokti tai, ko man reikia (83 %).
  3. Gimnazijoje yra geros galimybės tobulinti meninius gebėjimus (85 %)

Tėvai.

Stipriosios pusės.

  1. Gimnazija suteikia pakankamai IT  ir technologijų žinių ir įgūdžių (94%).
  2. Gimnazija suteikia pakankamai istorijos ir geografijos žinių įgūdžių (92%)
  1. Gimnazija suteikia pakankamai  gamtos mokslų žinių ir įgūdžių(93  %)

Silpnosios pusės.

  1. Gimnazijoje yra geros galimybės tobulinti meninius gebėjimus (76 %).
  2. Apskritai esu patenkintas savo vaiko mokymosi rezultatais (81%).
  3. Gimnazija suteikia mano vaikui pakankamai gimtosios kalbos žinių ir įgūdžių (82 %)

Mokytojai.

Stipriosios pusės.

  1. Mūsų gimnazija mokiniams teikia kokybišką įsilavinimą(100 %)
  2. Mūsų gimnazija tinkamai parengia mokinius tolesniam mokymui, studijoms (100 %).
  3. Informacija apie gimnazijos mokinių mokymąsi, rezultatus tinkamai panaudojama ugdymo tobulinimui(100 %).

Silpnosios pusės.

  1. Gimnazijoje yra veiksminga mokinių skatinimo sistema (72 %).
  2. Mokinių pažymiai gerai atspindi pasiekimų kokybę (88 %).

Išvados

Pasiūlymai


Dauguma mokinių teigia, kad gimnazija suteikia pakankamai užsienio kalbos, gamtos mokslų, istorijos, geografijos, IT, technologijų žinių ir įgūdžių.


Kai kurie mokiniai nėra pilnai patenkintas savo mokymosi rezultatais, kai kuriems trūksta galimybės išmokti tai, ko jiems reikia, ne visus meninius gebėjimus gali tobulinti.

Pamokų metu mokiniai jaučia atsakomybę už savo mokymąsi, žino, ką turi išmokti, bet ne visuomet jaučiasi pastebėti, įvertinti.


Daugumai apklaustų mokinių atrodo, kad jie moka bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, gerbia kitų žmonių įsitikinimus, supranta savo teises ir pareigas, randa išeitį iš keblių situacijų.


Apklausti tėvai mano, kad jų vaikas gimnazijoje turi visas galimybes išmokti tai, ko reikia, ir kad čia  vaikai tinkamai parengiami tolimesniam mokymuisi. Tėvai mano, kad gimnazijoje pakankamai dėmesio skiriama bendram, komandiniam darbui ir net 93% - mokymuisi įsivertinti savo žinias ir gebėjimus.

Dalis tėvų teigia, kad  nėra visiškai patenkinti savo vaiko pasiekimais, teigia, kad kartais nėra pakankamai suteikiama gimtosios kalbos žinių, ne visus meninius gebėjimus gali tobulinti.


Mokytojai mano, kad ne visai veiksminga mokinių skatinimo sistema, kad ne visuomet mokinių pažymiai atspindi mokymosi kokybę.







Pamokų metu individualizuoti darbą, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę ugdytis pagal savo gebėjimus. 












Sudaryti sąlygas aktyviau tėvams įsijungti į ugdymo procesą, kad kartu su mokytojais ir vaikais aktyviai bendradarbiaujant galėtų siekti geresnių rezultatų.











Tobulinti mokinių skatinimo sistemą į tobulinimą  įtraukiant vaikus, tėvus bei mokytojus.

 

Rekomenduojama : 

  1. diferencijuoti ir personalizuoti mokymosi veiklas pamokoje atsižvelgiant į mokinių individualius poreikius; 
  2. identifikuoti ir teikti ugdymosi pagalbą gabiems ir mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams; 
  3. vesti atviras pamokas – diferencijuotos ir personalizuotos mokinių veiklos galimybės pamokoje ir jos įtaka mokinio pažangai;
  4. dalytis gerosios patirties sklaida mokytojas – mokytojui (parengtas atskiras tvarkaraštis); 
  5. organizuoti ir po trimestrų (pusmečių) pravesti 5-8 ir I–IV gimnazijos klasių mokinių pokalbius (mokinys – tėvai (globėjai) – klasės vadovas), aptariant mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą bei tolimesnės pažangos planus.