Spalio 1 d. Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje vyko respublikinė bendrojo ugdymo įstaigų 8–12 klasių mokinių ir mokytojų teorinė-praktinė konferencija „Idėjos ir veiksniai, stiprinę lietuvių tautinę savimonę ir atvedę į Nepriklausomybę“. Konferencija subūrė mokinius, mokytojus, istorikus, visuomenės ir sporto atstovus prasmingam dialogui apie Lietuvos istorinę atmintį, pilietiškumą, tautinę tapatybę, kultūrą, tikėjimą, sportą. IIII konferencijos dalyje mūsų gimnazijos komanda “Č4“ Vasarė Steponaitytė (8 kl.) Jomantas Čepauskas, Vytenis Tomkus II g. kl. (mokytojos Laimutė Litvinskienė ir Eglė Linkevičiūtė) pristatė stendinį pranešimą “Kryźiai Čekiškės apylinkėje” ir apdovanota nominacija „Originaliausia istorijos idėja“ už savitą idėją, netradicinį pateikimą ir netikėtą išradingumą. Komanda puikiai pasirodė ir viktorinoje, užėmusi I vietą. Džiaugiamės ir didžiuojamės!
Saulėtą rudens dieną PUG “Peliukai” vaikai leidosi į smagią išvyką į Dexterių ūkį – Moliūgų parką Bubių kaime. Čia vaikų laukė daugybė linksmybių, juoko ir rudeniškų atradimų!
Vaikai išbandė šiaudų batutą, smagiai šokinėjo, o kukurūzų labirinte leidosi į tikrą nuotykį – ieškojo kelio, tyrinėjo ir padėjo vieni kitiems. Po smagių pramogų laukė pats gardžiausias siurprizas – Moliūgų parko močiutės kepti moliūgų blynai! Šilti, kvapnūs ir labai skanūs blynai sušildė ne tik pilvelius, bet ir širdeles. Apsupti rudeniškos saulės, spalvingų moliūgų ir geros nuotaikos, vaikai parsivežė daug gražių įspūdžių bei nepamirštamų prisiminimų.
Rugsėjo 29 dieną lankėmės Kauno valstybiniame lėlių teatre ir žiūrėjome spektaklį, sukurtą remiantis B. Sruogos romanu „Dievų miškas“, kuriame atskleidžiami II Pasaulinio karo metais Štuthofo (Lenkija) koncentracijos stovykloje patirti išgyvenimai. Nenutolstant nuo originalaus teksto ir išlaikant ironišką pasakojimo toną spektaklyje vaizduojami prižiūrėtojų ir kalinių santykiai, lagerio hierarchija, sekinantys darbai, vargana buitis ir žmogaus orumą gniuždančios bausmės. Kūrybingai perteiktos idėjos, garso ir vaizdo efektai, įdomūs scenografijos sprendimai abejingų nepaliko nė vieno.
Rugsėjo 23-ąją - Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, prisimename ir pagerbiame Holokausto aukas – žmones, kurių gyvybės buvo tragiškai atimtos nacistinės Vokietijos okupacinio režimo vykdyto genocido metu. 1941 metais prasidėjęs masinis Lietuvos žydų – litvakų – naikinimas nutraukė šimtmečius gyvavusių žydų bendruomenių istoriją ir paliko skaudžią žymę Lietuvos istorijoje.
Minėdami šią atmintiną dieną, 7 klasės mokiniai vykdė projektą „Prarastų namų raktai“. Mokiniai dalyvavo edukacinėje išvykoje į Čekiškės sinagogą, kur klausėsi istorijos mokytojos Eglės Simonaitienės pasakojimo apie Čekiškėje gyvenusią žydų bendruomenę, jos gyvenimą ir likimą.
Tęsdami V. Viržbicko instaliacijos idėją, mokiniai ant tvoros pakabino iš namų atsineštus raktus. Jie tapo simboliniu priminimu apie žmones, kurie kadaise gyveno Čekiškėje, turėjo savo namus, šeimas ir kasdienį gyvenimą, tačiau Holokausto metu buvo nužudyti. Mokiniai taip pat aplankė tarpukario Kauno „Drobės“ fabriko direktoriaus Juozo Daugirdo kapą. Antrojo pasaulinio karo metais Čekiškėje jis išgelbėjo žydaitę nuo nacių vykdyto genocido. Pagerbdami jo atminimą, mokiniai prie kapo uždegė atminimo žvakę ir tylos minute pagerbė drąsų žmogaus pasirinkimą gelbėti kitą.
Rugsėjo 29 dieną septintokai lankėsi Šeduvos žydų istorijos muziejuje „Dingęs štetlas“. Muziejaus ekspozicijose, pasitelkiant fotografijas, miestų žemėlapius, rašytinius šaltinius ir vaizdo įrašų liudijimus, kuriuose Šeduvos žydų palikuonys pasakoja savo šeimų istorijas, mokiniams buvo pristatytas kadaise gyvavęs štetlo pasaulis. Lietuvių literatūros pamokoje septintokai skaitė ir aptarė Icchoko Mero novelę „Kai nebenori valgyti“. Kūrinys paskatino mokinius kalbėtis apie Holokaustą, žmogaus pasirinkimus, atsakomybę, atmintį ir gebėjimą išlikti žmogumi net žiauriausiomis aplinkybėmis.
Šios veiklos mokiniams tapo prasminga istorijos pamoka – galimybe ne tik daugiau sužinoti apie Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimą ir Holokausto tragediją, bet ir suprasti, kodėl atmintis, pagarba žmogui ir istorinio pasakojimo išsaugojimas yra svarbūs šiandien.
Rugsėjo 26-ąją minima Europos kalbų diena – puiki proga prisiminti, kokia įvairi ir turtinga yra Europos kalbų bei kultūrų mozaika. Šią dieną paminėjome ir Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje – mokiniai dalyvavo įvairiose smagiose, kūrybiškose ir iššūkių kupinose veiklose.
Kalbų mokytojos G. Aminovaitė, E. Linkevičiūtė ir D. Bradūnienė 5–8 klasių mokinius pakvietė pasinerti į frazeologizmų pasaulį. Mokiniai susipažino su lietuvių, anglų ir rusų kalbų frazeologizmais bei aiškinosi, kaip dirbtinis intelektas „supranta“ vaizdingus posakius. Pasitelkę DI, mokiniai iliustravo savo mėgstamiausius frazeologizmus, o kūrybiniai darbai papuošė II aukšto laiptinę. Tad dabar čia galima ne tik užlipti į kitą aukštą, bet ir „laužyti galvą“, „žiūrėti pro pirštus“ bei atrasti kitų kalbinių perlų!
5–9 klasių mokiniai savo išradingumą, žinias ir gebėjimą dirbti komandoje išbandė virtualiuose pabėgimo kambariuose. Dalyviams teko spręsti įvairias užduotis, ieškoti užuominų ir kuo greičiau įveikti kalbinius iššūkius. Greičiausiai pabėgimo kambario paslaptis įminė 9 klasės komanda – Augustinas, Liepa ir Tautvydas. Sveikiname!
Vyresniųjų klasių mokiniai – 8–12 klasių komandos – varžėsi mokytojos Eglės Linkevičiūtės muzikiniame kalbų protmūšyje. Atpažinti dainas, atlikėjus, kalbas ir pasikliauti ne tik žiniomis, bet ir logika bei muzikine nuojauta sekėsi ne visiems vienodai. Šauniausiai pasirodė 10 klasės komanda – Darius, Arminas ir Titas.
Europos kalbų dienos veiklos priminė, kad kalbų mokymasis gali būti ne tik naudingas, bet ir žaismingas, kūrybiškas bei kupinas netikėtų atradimų. Kalbos jungia, o smalsumas padeda jas atrasti!
Rugsėjo 21–30 d. Lietuvoje ir Latvijoje vyksta tarptautinis mokyklų bibliotekų projektas „Baltų literatūros savaitė / Baltu literatūras nedēļa“, skirtas Baltų vienybės dienai paminėti. Tai ypatingas laikas, kai švenčiame dviejų išlikusių baltų tautų – lietuvių ir latvių – bendrystę.
Rugsėjo 22-ąją, minėdami Baltų vienybės dieną, netradicinėje pamokoje „Latvių literatūros paslaptys“ 7 klasės mokiniai mokiniai gilinosi į Baltų vienybės dienos atsiradimo priežastis, susipažino su baltų gentimis ir jų istorija, ieškojo lietuvių ir latvių kalbų panašumų bei skirtumų, aiškinosi latvių kalbos rašybos ypatumus, mokėsi naujų latviškų žodžių.
Baltų vienybės dienos minėjime bibliotekoje 7, IIg., 3 ir 4 klasės mokiniams Čekiškės kultūrinio darbo organizatorė Gintarė Anužė papasakojo apie baltų simbolius, raštus ir spalvų reikšmes. Vaikai smalsiai klausėsi, domėjosi senaisiais ženklais ir jų reikšmėmis, o susitikimas tapo puikia proga iš arčiau susipažinti su mūsų baltų kultūros paveldu.
2 klasės mokiniai leidosi į smagią pažintį su latvių kalba bei latvių rašytojos Margaritos Starastės knyga „Giliukas“. Žiūrėdami skaidrių pristatymą, mokiniai sužinojo, kaip latviškai vadinami kai kurie medžiai, vabzdžiai ir gyvūnai. Pasakos įspūdžius dar labiau sustiprino animacinis filmukas „Zīluks“. Aptarėme, kurie latviški žodžiai skamba panašiai kaip lietuviški, o kurie gerokai skiriasi.
5 ir 6 klasės mokiniai atliko įvairias literatūrines ir kalbines užduotis. Mokiniai tapo kalbos detektyvais, literatūros žinovais ir žodžių tyrinėtojais – sprendė latviškų žodžių ir sakinių mįsles, narpliojo latvių rašytojų ir jų kūrinių paslaptis, klaidžiojo žodyne ieškodami žodžių reikšmių.
8 klasės mokiniai gilinosi į Latvijos kultūrą ir tradicijas. Mokiniai tyrinėjo latvių virtuvę, rinko informaciją apie tradicinius patiekalus, jų kilmę ir gaminimo ypatumus. Savo atradimus pristatė klasės draugams.
„Baltų literatūros savaitė" – iniciatyva, kviečianti Lietuvos ir Latvijos mokyklas skaityti kaimyninės šalies literatūrą, pažinti kultūrą, papročius, gamtą, istorinės asmenybes.
Rugsėjo 24-ąją Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje susitiko Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų 8–9 klasių mokiniai. Čia vyko Europos kalbų dienai paminėti skirta viktorina „Europos kalbos – tiltas į ateitį“. Renginį pradėjo mokinių atliekami muzikiniai kūriniai užsienio kalbomis. Susirinkusius dalyvius pasveikino gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Grigaitė-Bliūmienė. Į viktoriną susirinko net 11 komandų. Mokiniai turėjo progą ne tik pasitikrinti savo žinias, bet ir kūrybiškai pristatyti pasirinktą Europos šalį, savo mokyklą bei komandos narius. Protų mūšio metu jų laukė įvairūs klausimai apie Europos kalbas, šalis, tradicijas ir kultūrų įvairovę. Renginį užbaigė smagi kūrybinė komandinė užduotis.
Viktorinos metu išskirtos keturios nominacijos:
„Europos žinovai“ – Čekiškės P. Dovydaičio mokinių komanda „Euro 4“
„Kalbų ambasadoriai“ – Piliuonos gimnazijos mokinių komanda „Arbatinukai“
„Komandinė dvasia“ – Garliavos J. Lukšos gimnazijos komanda „Europiečiai“
„Kūrybiškumo meistrai“ – Garliavos A. Mitkaus pagrindinės mokyklos komanda „Linguaspark“
Dėkojame Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos administracijai, renginio vedėjams, vertinimo komisijai, savanoriams ir visiems, prisidėjusiems prie jaukios, prasmingos ir šventiškos renginio atmosferos.
Rugsėjo 23 d. Jaučakiuose, Pakarklės miške, Vilkijos seniūnijoje dalyvavome Holokausto aukų atminimo 85-ųjų metinių minėjime. Prieš penkerius metus čia buvo atidengtas paminklas Antrojo pasaulinio karo metais nužudytiems žydams atminti.
Ši vieta saugo skaudų mūsų krašto istorijos liudijimą. 1941 metų rugpjūčio 28 dieną Pakarklės miške buvo nužudyta ir palaidota apie 800 Čekiškės, Lekėčių, Seredžiaus, Veliuonos ir Vilkijos žydų. Minėjime skambėjo Gertrūdos Beinarytės - Krunglevičienės atliekami muzikiniai kūriniai, buvo skaitomos eilės, tarti prasmingi žodžiai apie atmintį, pagarbą ir istorijos išsaugojimą ateinančioms kartoms. Prie paminklo iš atsineštų akmenukų sudėjome žvaigždę – atminimo ir pagarbos ženklą. Holokausto aukų atminimą pagerbėme tylos minute.
Tikslas: skatinti mokinių smalsumą, domėjimąsi gamtos mokslais ir ugdyti gebėjimą tyrinėti bei eksperimentuoti. Atliekant praktines veiklas ir eksperimentus mokiniai susipažino su įvairiais reiškiniais, medžiagų savybėmis, spalvų maišymu bei cheminėmis reakcijomis.
Rugsėjo 22 d. 1–4 klasių mokiniai dalyvavo STEAM edukacijoje „Jaunasis mokslininkas“. Edukcijos metu mokiniai atliko keturias praktines veiklas: gamino lavos lempą, išbandė spalvų liejimo techniką, kūrė vulkaną ir atliko eksperimentus su sausu ledu. Vaikai stebėjo vykstančius procesus, kėlė klausimus, darė išvadas ir praktiškai pritaikė įgytas žinias. Edukacija padėjo suprasti, kad mokslą galima pažinti per įdomius ir smagius eksperimentus.
Rugsėjo 18 d. IV g. klasės mokiniai vyko į antrąją Kauno knygų mugę, kurioje susitiko literatūra, autoriai ir skaitytojai. Mugėje, kuri buvo įsikūrusi Žalgirio arenoje, abiturientų laukė įvairi programa – nuo susitikimų su mylimais autoriais iki diskusijų apie šiandienos aktualijas. Tikiuosi, kad kiekvienas renginyje atrado kažką savo: naują knygą, netikėtą autorių, įkvepiantį pokalbį ar bendraminčių. Ugnė: „Geriausias stendas buvo tradicinis „Spėk, kas aš“ žaidimas su žinomais literatūros autoriais. Tai skatina autorių pažinimą, smagų ir lengvai prieinamą ir jaunesniems, ir vyresniems“. Audrius: „Tai buvo pirmas kartas, kai buvau Knygų mugėje, labai nustebino didelis literatūros pasirinkimas ir kad teko matyti daug jaunų žmonių“. Aurelija: „Dalyvavu Beno Navakausko ir Elvyros Mickevič knygos „Didžiosios tremtys. Tadžikija, 1945 m.“ pristatyme. Jo metu buvo pasakojama apie į Tadžikiją ištremtus lietuvius ir jų gyvenimą. Man įsiminė, kad ekrane buvo rodomos senos nuotraukos, nes jos padėjo geriau įsivaizduoti tuo metu gyvenusius žmones ir jų aplinką. Man šis pristatymas buvo įdomus, nes galėjau ne tik sužinoti daugiau apie pačią knygą, bet ir išgirsti autorių mintis bei jų požiūrį į aprašomus žmonių likimus“.
