- Kategorija: Administracinė informacija
- Parašė: Super User
- Peržiūros: 2634
Strateginis planas
PRITARTA
Kauno rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2023 m. sausio 25 d.
įsakymu Nr. ĮS-149
PRITARTA
Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio
gimnazijos tarybos
2023 m. sausio 17 d. protokolo Nr. 1
KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRABO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS
2023-2025 M. STRATEGINIS PLANAS
Čekiškė, 2023
I. GIMNAZIJOS PRISTATYMAS
Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija – bendrojo ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programas. 2002 m. mokyklai suteiktas profesoriaus Prano Dovydaičio vardas. Kasmet renkamas profesoriaus Prano Dovydaičio premijos laureatas – šauniausias abiturientas.
2022 m. rugsėjo 1 d. duomenimis (ŠVIS), gimnazijoje 13 klasių komplektų mokosi 207 mokiniai ir 2 ikimokyklinio ugdymo grupėse ugdoma 33 vaikai. Mokinių skaičius nežymiai mažėja (2020–2021m. mokėsi 224 mokiniai). Mokykloje didėja specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turinčių mokinių: 2020–2021 m. m. mokėsi 39 (17,4 proc.), 2022–2023 m. m. 49 (23,7 proc.) Individualizuotą programą turi 8 SUP mokiniai (pokytis 6,3 proc.) Socialinę paramą (nemokamą maitinamą) gaunančių mokinių skaičius nežymiai didėja: 2020–2021 m. m. – 121 (54 proc.), 2022–2023 m. m. – 113 (54,6 proc.). Didėja ir finansinę bei kitokią paramą gaunančių mokinių skaičius: 2020–2021 m. m. – 117 (52,2 proc.), 2022–2023 m. m. – 112 (54,1 proc.). Gimnazijoje dirba 32 pedagoginiai darbuotojai: 4 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, 20 pradinio ir bendrojo ugdymo mokytojų, 2 neformaliojo švietimo mokytojai, 2 vadovai, 4 pagalbos mokiniui specialistai. Iš jų: 9 mokytojai, 16 vyresniųjų mokytojų, 7 mokytojai metodininkai. Pagalbą bendruomenei teikia specialistų komanda: socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, psichologas.
Gimnazijos pastate įsikūręs darželis. Tai užtikrina sklandesnį vaikų perėjimą iš vienos ugdymosi pakopos į kitą, glaudų mokytojų bendradarbiavimą, šeimų pažinimą. Gimnazijos biblioteka ir Kauno savivaldybės viešosios bibliotekos Čekiškės filialu, sporto, aktų salėmis naudojasi Čekiškės miestelio ir gimnazijos bendruomenės.
Mokykla renovuota, patalpos erdvios, saugios ir modernios. Gimnazijoje pirmame ir antrame aukštuose įkurtos poilsio zonos, įsigytos išmaniosios lentos, garso ir vaizdo aparatūra aktų salėje, sporto salėje naudojama skaitmeninė varžybų rezultatų lenta, įrengta technologijų klasė, ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimų aikštelė, atidaryta greituminių automodelių trasa, kurioje organizuojamos ir tarptautinės automodelių varžybos. Įrengta Kalbų laboratorija, įgalinanti pamokoje diferencijuoti ir individualizuoti ugdymosi turinį (10 kompiuterių, kuriuose įdiegta programinė įranga jungianti technologijas ir edukacinį turinį), įkurtas Konsultavimo centras aukštesnį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymui. Organizuojamas ugdymas netradicinėse aplinkose, integruotos tarpdalykinės projektinės veiklos.
Mokinių užimtumas po pamokų, sudarant sąlygas rinktis įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus, Namų darbų centrą. Tai užtikrina mokinių saugumą iki išvykimo į namus.
Gimnazijoje aktyviai veikia gausi Skautų organizacija, kurios pagrindinis tikslas pilietiškumo, žmogaus asmenybės ugdymas: kilnios, dvasingos pasaulėžiūros formavimas, asmeninių, socialinių įgūdžių lavinimas.
Gimnazija rūpinasi saugia aplinka – teritorija aptverta, veikia elektroninis įėjimas, patalpose ir išorėje įrengtos stebėjimo kameros.
Gimnazija įsitraukusi į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą, todėl išskirtinį dėmesį skiria sveikai gyvensenai, sportui. Mokykla ne kartą apdovanota rajone už aukštus sportinius pasiekimus.
II. MISIJA
Gimnazija, vykdanti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, teikianti pradinį, pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą, sudaro sąlygas siekti aukštos ugdymo(si) kokybės, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes. Bendrauja ir bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir socialiniais partneriais, yra atvira visuomenei, kuria saugią aplinką, plėtoja mokinių ir mokytojų saviraišką, išryškina mokinių individualumą, skatinant mokytis visą gyvenimą.
Ikimokyklinis/priešmokyklinis ugdymas – padėti vaikams išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais žmonėmis ir bendraamžiais pradmenis, pažinti savo šalį, pradėti mokytis kūrybiškumo ir mokėjimo mokytis.
Pradinis ugdymas – išugdyti sveiką, aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, informacinių, pažintinių, veiklos gebėjimų ir vertybinių nuostatų, pagrindus įgijusį mokinį.
Pagrindinis ugdymas – išugdyti aktyvų, savarankišką, atsakingą, sociokultūrinio raštingumo, būtino sėkmingai socialinei integracijai ir tolesniam mokymuisi, pagrindus įgijusį mokinį.
Vidurinis ugdymas – išugdyti savarankišką, atsakingą asmenį, norintį ir pajėgiantį visą gyvenimą mokytis, tobulinti savo gebėjimus, padėti įgyti asmeninę, pilietinę bei socialinę kultūrinę kompetenciją, būtiną sėkmingam tolesniam mokymuisi, įsitvirtinimui darbo, profesinės veiklos pasaulyje, kūrybingam dalyvavimui krašto pilietiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime.
Neformalusis ugdymas - tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, aktyviai propaguojančiais sveiką gyvenseną, sportinę veiklą, besidominčiais pasaulio muzikos bei kultūros vertybėmis, kryptingai orientuotais ateities profesijai.
III. VIZIJA
Moderni, besimokanti, atvira kaitai, puoselėjanti krašto bendruomenės tradicijas gimnazija, skatinanti kiekvieno mokinio saviraišką ir kūrybines galias.
Moderni, atvira kaitai – naujovėms ir iššūkiams atvira gimnazija, kurioje mokinys auga kūrybiška, gebančia mokytis, iniciatyvia, pasitikinčia savimi, smalsia ir atvira naujoms idėjoms asmenybe. Mokymo(si) / ugdymo(si) aplinka aprūpinta šiuolaikinėmis technologijomis, įrengtos estetiškos mokinių ir darbuotojų poreikius atitinkančios darbo, poilsio ir bendravimo erdvės. Tėvai, globėjai (rūpintojai) yra vertinami kaip partneriai, kviečiami bendradarbiauti ir įsiklausoma į jų nuomonę o darbuotojai yra savo srities profesionalai, prisidedantys prie tobulėjimo.
Besimokanti – išbandanti naujoves, reflektuojanti ir besimokanti iš patirties, besidalijanti žiniomis bei patirtimi. Vadovai, mokytojai ir švietimo pagalbos mokiniui specialistai nuolat tobulina bendrąsias ir profesines kompetencijas. Gimnazijoje vykdomas kolegialus bendradarbiavimas.
Puoselėjanti krašto tradicijas – skatinanti pagarbą gimnazijos tradicijoms, krašto kultūrai, papročiams ir puoselėjanti tradicijas. Gimnazijoje vykdomi įvairūs renginiai, sporto varžybos, skirti krašto tradicijų puoselėjimui, valstybinių švenčių įprasminimui.
Skatinanti kiekvieno mokinio saviraišką ir kūrybines galias – individualias kūrybines galias atskleidžianti, idėjų įgyvendinimą ir naujų sprendimų paiešką ugdanti gimnazija. Aktyvus ir įvairiapusis neformaliojo švietimo pasirinkimas, krašto ir gimnazijos tradicijų puoselėjimas, dalyvavimas renginiuose, olimpiadose, konkursuose, varžybose, edukacijose, kūrybinėse dirbtuvėse.
IV. VERTYBĖS
BENDRUOMENIŠKUMAS, SAUGUMAS, PILIETIŠKUMAS
Bendruomeniškumas – bendradarbiavimas su vietos bendruomene, glaudus ryšių palaikymas su gimnaziją baigusiais mokiniais. Sudarytos galimybės įsitraukti į gimnazijos veiklos planavimą ir įgyvendinimą. Gimnazijos bendruomenės nariai savo idėjomis ir bendromis veiklomis kuria saugią, asmenybės ūgtį skatinančią aplinką.
Saugumas – bendruomenės narių santykiai grįsti pagarba ir tolerantiškumu, vyrauja fizinis, psichologinis ir emocinis saugumas. Gimnazija, kurioje reaguojama į patyčias ar jų apraiškas, o aplinka palanki mokymui(si) ir darbui, yra jauki, ergonomiška, estetiška.
Pilietiškumas – aktyvaus piliečio ugdymas. Gimnazijos bendruomenė vykdo pilietines akcijas, projektus. Tai ugdo pilietiškumą, stiprina atsakomybę, skatina bendradarbiauti su socialiniais partneriais, dalyvauti prasmingoje socialinėje veikloje, puoselėti tautos ir gimnazijos tradicijas.
V. GIMNAZIJOS STRATEGIJA
I. PRIORITETINĖ KRYPTIS Veiksmingo ugdymo(si) užtikrinimas. |
||
TIKSLAS Gerinti ugdymo(-si) kokybę, siekiant mokinių asmeninės ūgties. Tikslas iškeltas orientuojantis į skirtingus mokinių poreikius ir galias, NMPP, PUPP, VBE rezultatus, pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvadas, mokyklos kontekstą. Siekiant įgyvendinti šį strateginį tikslą bus tobulinama vertinimo sistema ir jos taikymas, darbas su gabiais mokiniais, daugiau dėmesio skiriama mokinių savivaldaus mokymosi ir įsivertinimo įgūdžių stiprinimui. Didelis dėmesys bus skiriamas pamokos vadybos tobulinimui: mokytojo ir mokinio darbo santykiui pamokoje, mokinio į(si)traukimui į savo veiklos organizavimą, mokymosi tikslų nusistatymą, mokymosi strategijos pasirinkimą, išmokimo matavimą ir pasiektų rezultatų aptarimą. Organizuojamas kryptingas mokytojų, švietimo pagalbos mokiniui specialistų, vadovų kvalifikacijos tobulinimas, atliepiant šiuolaikinės pamokos strategijas, diegiant įtraukiojo ugdymo nuostatas , UTA pasirengimą ir įgyvendinimą. Siekiama pagal galimybes pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų taikant modernias mokymosi strategijas. Tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai:
|
||
|
Uždavinys |
Rezultatas |
1.1. |
Gerinti pamokos vadybą. |
Metodinėse grupėse susitarta dėl pamokos kokybės gerinimo aspektų, 1 kartą per mokslo metus aptariamos ugdymo(si) sėkmės ir nesėkmės. 80-100 proc. mokytojų diferencijuoja, individualizuoja, personalizuoja ugdymo turinį, atsižvelgdami į mokinių mokymosi |
|
|
poreikius, gebėjimus ir pasiekimus t. y. numato skirtingas užduotis ir veiklas skirtingų gebėjimų mokiniams ar jų grupėms. Mokiniai gali pasirinkti veiklas pagal savo galimybes, dirba poromis arba mažose grupėse. Ne mažiau kaip 70 proc. stebėtų pamokų naudojamos trijų mokymosi pasiekimų lygių užduotys, testai. Mokiniai mokomi įsivertinti ir įvertinti kitų darbo rezultatus. 1-2 kartus per mokslo metus tikslingai vykdomi gimnazijos bendruomenės nuomonių apklausa, siekiant ugdymo(si) kokybės. 2023 m. 10 proc. mokinių pasieks asmeninę pažangą. Nuo 2024 m. kasmet 5 proc. didės mokinių, pasiekusių asmeninę pažangą, skaičius. Po trimestro /pusmečio vyksta individualūs mokymosi pasiekimų aptarimai bent 40 proc. mokinių, dalyvaujant mokytojui, mokiniui, jo tėvams. 2024 m. bent 50 proc. aptartų mokinių mokymosi pasiekimai pagerėja. Vėliau didėja bent 5 proc. 95 proc. mokinių kartą per mėnesį pildo individualios pažangos lapus, dalyko pažangos lapus, apmąsto savo mokymosi pokyčius, mokymosi sėkmes ir nesėkmes aptaria su dalyko mokytojais, klasės vadovais, gauna tikslinę pagalbą. Aptariant mokinių individualią pažangą dalyvauja 50–70 proc. tėvų (globėjų/rūpintojų). |
1.2. |
Tobulinti ugdymo(si) organizavimą. |
Ilgalaikiai planai rengiami atsižvelgiant į „Bendrųjų programų atnaujinimo gaires“ bei gimnazijoje patvirtintą vienodą ilgalaikių planų rengimo tvarką bei klasės kontekstą. Visi 1-8 ir I-II g. klasių mokiniai dalyvauja tiriamajai veiklai skirtose veiklose. Šioms veikloms skirta 20% gamtamokslinių ir 10% tiksliųjų, menų, technologijų, socialinių mokslų visų pamokų. 5 proc. didėja pravestų integruotų pamokų, veiklų. Kiekvienas mokytojas per metus bent 5% savo dalyko pamokų veda kitose aplinkose. |
|
|
2023 m. kiekvienas 5-8 klasės mokinys per metus dalyvauja bent 1 tarpdalykiniame projekte. 2024 m. kiekvienas 5-8 ir I g. klasės mokinys per metus dalyvauja bent 1 tarpdalykiniame projekte. 2025 m. kiekvienas 5-8 ir I-II g. klasės mokinys per metus dalyvauja bent 1 tarpdalykiniame projekte. Kasmet organizuojama 5–8, I–II gimn. kl. ,,Projektų savaitė“. 80 proc. mokytojų tinkamai ir tikslingai naudoja inovatyvius mokymo(si) organizavimo metodus bei įrankius. |
1.3. |
Plėtoti tvarų bendradarbiavimą. |
Kiekvienas metodinės grupės narys, dalyvavęs kvalifikacijos kėlimo renginiuose, pasidalija įgyta informacija. Kvalifikaciniuose renginiuose apie šiuolaikinės pamokos organizavimą dalyvauja 90 proc. pedagogų. 70 proc. mokytojų veiksmingai pamokose naudoja mokymąsi aktyvinančius metodus, organizuoja probleminį, patirtinį mokymąsi eksperimentuojant, tiriant, atrandant; taiko aktyvius bendradarbiavimą skatinančius ugdymo(si) metodus. 70 proc. stebėtų pamokų veiksmingai organizuojamas savivaldus, personalizuotas ir individualizuotas ugdymas. Per metus visi mokytojai stebi 1-2 kolegų pamokas ir veda 1-2 atviras pamokas. Kasmetinės pasidalinimo gerąja patirtimi apskrito stalo diskusijos metu ,,Mano sėkmės istorija“, kurioje dalyvauja visi mokytojai, pranešimus skaito 20 proc. pedagogų. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 2 Kauno r. švietimo įstaigomis. Organizuoti su šiomis įstaigomis 1-2 per metus pedagoginių darbuotojų susitikimus dėl gerosios patirties sklaidos: vertinimo ir įsivertinimo, įtraukiojo ugdymo strategijų taikymo pamokose, UTA įgyvendinimo. 60 proc. mokytojų teigia, kad profesiniai dialogai padeda geriau pažinti mokinius, tinkamai parinkti mokymosi strategijas. 70 proc. respondentų teigia, kad pagerėja mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai, mikroklimatas. |
1.4. |
Modernizuoti ugdymo procesą. |
Atnaujinta IKT įranga. Mokiniams sudarytos palankios sąlygos naudoti IKT per įvairių dalykų pamokas. Įrengtas IKT ir logopedės kabinetas. Užtikrintas kalbų laboratorijos funkcionalumas (sudarytas užimtumo grafikas). Ne mažiau kaip 80 proc. mokytojų teigia, kad kabinetų įranga, priemonės yra tinkamos ir jų pakanka. Ne mažiau kaip 90 proc. mokytojų ugdymo procese naudoja skaitmenines mokymo priemones, virtualias aplinkas, elektroninę erdvę EDUKA, EMA pratybas, „E-testai“, „Egzaminatorius.lt“, išmanias lentas ir kt. Kiekvienas mokytojas naudoja bent 2 skaitmenines mokymo(si) priemones. Visi mokytojai naudoja „Office 365” platformą. 60 proc. mokytojų teigia, kad kryptingai tobulinamos skaitmeninio raštingumo kompetencijos, įgūdžiai dirbti virtualioje aplinkoje, praplečiama ugdymo metodų ir formų įvairovė. 70 proc. mokinių ir jų tėvų teigia, kad tikslingai ir įvairiapusiškai naudojamos virtualios, pritaikytos mokymui(si), bendravimui ir bendradarbiavimui aplinkos. |
II. PRIORITETINĖ KRYPTIS Saugios, bendradarbiavimo kultūra grįstos aplinkos kūrimas. |
||
TIKSLAS Stiprinti emocinį saugumą, socialinę bei pilietinę asmens atsakomybę. Tikslas iškeltas orientuojantis į skirtingus mokinių poreikius ir socialinę - kultūrinę šeimų padėtį, pakartotinio rizikos išorinio vertinimo išvadas ir vidaus įsivertinimo duomenis, mokyklos kontekstą. Kyla poreikis stiprinti mokinių gebėjimus, pilietines ir sveikos gyvensenos vertybines nuostatas, leidžiančias ne tik prisitaikyti prie vis sparčiau besikeičiančių sąlygų, bet ir patiems tapti kaitos iniciatoriais, nuolat siekti savo asmeninės ūgties. Atsižvelgiant į vykstančius pokyčius aplinkoje, pasitelkus dialogo ir susitarimo, inovacijų kultūras, įgalinant pasidalytąją lyderystę, siekiama stiprinti vidinius ir išorinius gimnazijos bendruomenės narių ryšius, kryptingai, kūrybiškai, lanksčiai, partneriškai veikti. Siekiant įgyvendinti šį strateginį tikslą bus sistemingai vykdomos SEU ir patyčių prevencijos programos, nuoseklūs bendruomenės narių socialinių - emocinių poreikių tyrimai; teikiama savalaikė psichologinė, socialinė, pedagoginė pagalba, stiprinamas emocinis ir psichologinis bendruomenės narių saugumas, socialinė atsakomybė ir bendradarbiavimas, skatinamas pilietiškumas ir lyderystė kurti atvirą, aktyviai bendradarbiaujančią gimnaziją. Visų bendruomenės grupių atstovai dalyvaus tobulinant gimnazijos veiklą, įvairiomis formomis įsitrauks į ugdymą(si), organizavimą ir vykdymą socialinės - pilietinės veiklos, tradicinių renginių, bendradarbiaus tarpusavyje, inicijuos prasmingas veiklas, projektus. Gimnazijos bendruomenė taps komanda, siekiančia bendrų tikslų. Santykiai bus grindžiami geranoriškumu ir kolegialia pagalba.
|
|
||
|
Uždavinys |
Rezultatas |
2.1. |
Ugdyti socialines, emocines kompetencijas ir sveiką gyvenseną. |
Gimnazijoje vykdoma LIONS QUEST programa: priešmokykliniame ugdyme ir 1-4 klasėse – ,,Laikas kartu“, 5-8 klasėse – ,,Paauglystės kryžkelės“, I-IV gimnazijos klasėse – ,,Raktai į sėkmę. SEU užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. 100 proc. mokinių dalyvauja programos veiklose. 80 proc. mokinių pripažįsta jų naudingumą formuojant socialinius įgūdžius, siekiant kiekvieno mokinio asmenybės ūgties. 70 proc. mokinių teigia, kad geba priimti tinkamus sprendimus, spręsti konfliktus. Gerėja gimnazijos mokinių savijauta ir tarpusavio santykiai. Emocinė mokinių savijauta per mokslo metus gerėja bent 5 proc. Mokinių tarpusavio santykiai gerėja 5 proc. per metus. 80 proc. mokytojų teigia, jog geri mokytojų ir mokinių santykiai. 10 proc. mažėja kreipimųsi dėl mokinių drausmės pažeidimų. Konfliktinių situacijų ir patyčių atvejų tarp mokinių per mokslo metus sumažėja 5 proc. 5-10 proc. didėja emocinę savijautą gerinančių renginių, užsiėmimų ir mokymų skaičius. Kryptingai organizuojamas sveikatos |
|
|
ugdymo ir stiprinimo programos veiklų |
|
|
įgyvendinimas. Įgyvendinant šias veiklas |
|
|
dalyvauja 80 proc. gimnazijos bendruomenės narių. Kasmet organizuojami 1-2 tradiciniai sporto ir sveikos gyvensenos renginiai, fizinio aktyvumo pertraukos. Mokinių neformaliojo švietimo programos, skirtos sportui ir sveikai gyvensenai propaguoti, sudaro ne mažiau 50 proc. visų neformaliajam švietimui skirtų valandų. 80 proc. mokinių dalyvauja fizinį aktyvumą skatinančiose veiklose. Sveikatos ugdymo ir stiprinimo programą palankiai vertina 75 proc. bendruomenės narių. Rengiami ir įgyvendinami sveikatinimo, socializacijos, gamtosauginiai ir ekologiniai , fizinio aktyvumo projektai. Į projektinę veiklą įtraukiama 90 proc. mokinių, ne mažiau 30 proc. tėvų (globėjų, rūpintojų). |
2.2. |
Skatinti pilietiškumą ir lyderystę puoselėjant gimnazijos kultūrą ir tradicijas. |
Parengtas karjeros ugdymo modelis. 20 proc. didėja užsiėmimų ir veiklų susijusių su karjeros ugdymu skaičius. Mokiniai geba tinkamai pasirinkti tolimesnės veiklos kryptį. 70 proc. mokinių palankiai vertina karjeros ugdymo veiklas. 80 proc. mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) sutinka, jog mokykloje pakanka informacijos apie tolimesnio mokymosi ir karjeros (profesijos pasirinkimo) galimybes. 10 proc. didėja mokinių iniciatyva vykdomi klasių ir gimnazijos renginiai. Ne mažiau 70 proc. mokinių dalyvauja įvairiuose renginiuose. 15-20 proc. auga akcijų, parodų, konkursų skaičius. Į akcijas ir veiklas įtraukiami visų klasių mokiniai ir kiti gimnazijos bendruomenės nariai. Akcijose kiekvienas mokinys per metus dalyvauja bent 2 kartus. 80 proc. bendruomenės narių teigia, kad bendri renginiai, veikla telkia bendruomenę ir skatina lyderystę. 20 proc. didėja tėvų (globėjų, rūpintojų) įsitraukusių į gimnazijos veiklas skaičius. |