ŽEMAITIJOS METAMS SKIRTAS RENGINYS - „PASIROKOUKEM ŽEMAITĖŠKĀ?“

 

Atsižvelgdamas į tai, kad šiemet minimos Žemaitijos vardo paminėjimo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės, Seimas 2019 metus paskelbė Žemaitijos metais. Visoje Lietuvoje vyksta šiai progai paminėti kultūriniai, moksliniai, istoriniai, pažintiniai renginiai, projektai ir kitos veiklos.

Žemaitijos metams mūsų gimnazijoje buvo organizuotas etnokultūros renginys pagal Kultūros paso projektą „Pasirokoukem žemaitėškā?“ Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinojot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir išgirdome per užsiėmimą. Diskutavome,  kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinome su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitėme žemaičių tekstų, pasiklausėme žemaitiškų dainų.

Renginyje dalyvavę mokiniai suprato, kad kalba ir tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos L. Litvinskienė ir L. Šukytė

 

© 2024 All rights reserved

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija