Karjeros centras

Karjeros centras

Biblioteka

Biblioteka

Valgykla

Valgykla

Projektinė veikla

Vykdomi projektai

Teisinė informacija

Teisės aktai

Nuorodos

Nuorodos

Prisijungti



Ieškoti

Statistika

OS : Linux m
PHP : 5.3.3
MySQL : 5.0.95
Laikas : 23:18
Caching : Išjungta
GZIP : Išjungta
Nariai : 3
Turinys : 865
Nuorodos : 7
Turinio peržiūrėjimai : 1234828
Designed by:

Pirmadienis, 2015 Birželis 15 09:46





DĖMESIO!

 

Informuojame, kad nuo 2018 m. birželio 15d. Kauno r. švietimo centro pedagoginė psichologinė tarnyba kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru vykdo projektą „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ ir teikia psichologinę pagalbą Kauno r. ugdymo įstaigose mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir kitiems švietimo įstaigų darbuotojams.   

Kauno r. švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės  teikia pagalbą:

  • konsultavimas;
  • darbas grupėse;
  • paskaitos įvairiomis psichologinėmis temomis.

Kviečiame Kauno r. ugdymo įstaigų bendruomenės narius skambinti ir registruotis telefonu 8-37-380065.



RENKAMA TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIŲ LAVINIMO GRUPĖ

(TĖVAMS AUGINANTIEMS 11 -  18 M. VAIKUS)

Kviečiame į tėvystės įgūdžių mokymų programą, skirtą elgesio ir emocijų sunkumų turinčių paauglių tėvams (kurie augina vaikus nuo 11 iki 18 metų). Programos tikslas -  suteikti tėvams žinių apie vaikų ugdymą ir auklėjimą, stiprinti jų bendravimo su vaikais įgūdžius, formuoti pozityvios tėvystės nuostatas. Grupę ves Kauno r. švietimo centro pedagoginė psichologinės tarnybos psichologės.

Programos trukmė: 10 susitikimų, po 2 akademines val. (akad. val - 45 min).

Vieta: bus tikslinama.

Laikas: registracija vykdoma nuo 2018 m.  birželio 19 d., tel.: 8-37 380065.

Užsiėmai vyks nuo rugsėjo mėnesio, susirinkus ne mažiau 8  dalyviams.

Lauksime Jūsų atvykstant!




Pabučiuok vaikus labos nakties, net jei jau jie miega

(H. J. Brown)

 

Būti tėvais yra didelė laimė ir ne mažesnė atsakomybė. Tėvystės sąvokų, vaikų auklėjimo modelių ir vizijų, ką reiškia būti gerais tėvais, yra be galo daug. Daugybė leidinių, televizijos laidų ir mokymų siekia atrasti patį geriausią vaikų auginimo ir auklėjimo būdą. Dauguma jų tokie skirtingi, kad tėvai, ieškodami atsakymų į juos dominančius klausimus, sutrinka. Tačiau paklausus tėvų, kokio gyvenimo linkite savo vaikams, vienareikšmiškai sulaukiama atsakymo: noriu, kad mano vaikas būtų laimingas... Tačiau laimę suvokiame skirtingai. Gal tai ir yra mus vienijantis kelias – efektyvios tėvystės paieškos pakeliui į laimę.

Aštuoniolika SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų dalyvavo VšĮ Paramos vaikams centro „Efektyvios tėvystės programos“ mokymuose. Mokymų metu specialistai įgijo žinių ir praktinių įgūdžių, padėsiančių įgyvendinti Efektyvios tėvystės įgūdžių programą  Kauno rajono savivaldybėje. Parengtuose mokymuose analizuojamos keturios tėvams, auginantiems vaikus, aktualiausios temos: vaiko raida ir elgesys, geresnio ryšio su vaiku kūrimas, jausmų supratimas ir valdymas, pozityvi disciplina. Mokymams skirti keturi susitikimai, vieno susitikimo trukmė – trys valandos. Atsižvelgdami į Kauno rajono savivaldybės seniūnijų specifiką – sudėtingą susisiekimą, didelius atstumus tarp pagalbą šeimoms teikiančių įstaigų, parengti mokymų specialistai organizuos mokymus kuo arčiau šeimų gyvenamosios vietos. Tikimės, kad tai paskatins vietos bendruomenėse gyvenančias šeimas telktis į grupes, dalintis savo patirtimi ir atradimais, palaikyti vieniems kitus abejonėse, rasti atsakymus į svarbiausius klausimus ir įminti asmeninę laimingos tėvystės mįslę.

  

SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro
Šeimos gerovės skyrius

 

EFEKTYVIOS TĖVYSTĖS ĮGŪDŽIŲ MOKYMO PROGRAMOS TEMOS

 

I susitikimas. VAIKO RAIDA IR ELGESYS

Vaiko asmenybė formuojasi  artimiausiuose santykiuose, ryšyje su tėvais. Žinant vaiko poreikius ir amžiaus tarpsnio ypatumus, tėvams lengviau suprasti ar net numatyti vaiko elgesį ir reakcijas įvairiose situacijose, tinkamiau parinkti efektyvius vaiko elgesio reguliavimo būdus. Vaiko elgesio priežasčių supratimas įgalina tėvus konstruktyviau spręsti tiek kasdienines, tiek sudėtingas situacijas. Pirmo susitikimo metu tėvai supažindinami su  vaiko raida ir poreikiais skirtingais amžiaus tarpsniais, analizuojamos probleminio vaikų elgesio priežastys.

 

II susitikimas. GERESNIO RYŠIO SU VAIKU KŪRIMAS

Kiekvienam vaikui būtina jausti, kad jis rūpi savo tėvams, yra jiems brangus ir svarbus. Tėvų dėmesys vaikams toks reikalingas, jog dauguma vaikų verčiau pasirinks neigiamą dėmesį, nei jokio. Antro susitikimo tikslas ir yra – išmokti rodyti vaikui teigiamą dėmesį, taikyti pagyrimus ir apdovanojimus, skirti specialų laiką. Šio susitikimo metu tėvai sužinos kodėl ir kaip reikia atkurti nutrūkusį ryšį su vaiku.

 

III susitikimas. JAUSMŲ SUPRATIMAS IR VALDYMAS

Žmonių santykiuose ir vidiniame pasaulyje jausmai užima reikšmingą vietą. Neįmanoma padaryti, kad žmogus nejaustų stiprių ir nemalonių jausmų, bet įmanoma išmokti savo jausmus suprasti ir tinkamai reikšti. Pirmoji šio susitikimo dalis skirta tėvų jausmams, antroji – vaikų jausmams. Šio susitikimo metu tėvai mokysis atpažinti savo ir vaikų jausmus, įgys jausmų valdymo sudėtingose situacijose įgūdžių, bei susipažins su aktyvaus klausymo metodu, padėsiančiu reguliuoti vaiko jausmus.

 

IV susitikimas. POZITYVI DISCIPLINA

 

Pozityvi, nesmurtinė disciplina – tai tokios vaiko elgesio priemonės, kurios sustabdo netinkamą vaiko elgesį, ugdo jo savikontrolę, moko jį atskirti gera nuo blogo, patirti savo elgesio pasekmes, prisiimti atsakomybę už padarytą žalą. Paskutinio susitikimo metu su tėvais bus aptariama, kodėl kai kurie tėvų naudojami auklėjimo būdai nėra veiksmingi. Tėvai taip pat sužinos kaip tinkamai nustatyti ribas ir taisykles, taikyti draudimus, vietoje bausmių vaiko drausminimui naudoti elgesio pasekmes. 

 PROJEKTAS „KAUNO RAJONO BENDRUOMENINIAI ŠEIMOS NAMAI“

Kauno rajono savivaldybės administracija kartu su partnere VšĮ „Darnūs namai“ įgyvendina projektą „Kauno rajono bendruomeniniai šeimos namai: pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-416 „Kompleksinės paslaugos šeimai“.

Projektas bus įgyvendinamas 3 metus, t. y. nuo 2017 - 2020 m. rugsėjo mėn.

Projektu „Kauno rajono bendruomeniniai šeimos namai“ siekiama sudaryti sąlygas Kauno rajone gyvenančioms šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas, prieinamas kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusias krizes.

Kompleksinės paslaugos – tai paslaugų šeimai teikimo organizavimas, koordinavimas, informavimas ir konsultavimas „Kauno rajono bendruomeniniuose šeimos namuose“, esančiuose Lietuvių g. 22, Kaunas, pozityvios tėvystės mokymai, psichosocialinė pagalba, mediacijos paslauga, pavėžėjimo paslauga, vaikų priežiūros paslauga (vaikams nuo trejų metų, kol pradės lankyti mokyklą, tuo metu, kai jų tėvai (įtėviai, globėjai) gaus pozityvios tėvystės įgūdžių mokymų paslaugą, individualias ar grupines psichosocialines konsultacijas, ar mediacijos paslaugą).

Užtikrinant paslaugų prieinamumą, kompleksinės paslaugos šeimai bus vykdomos kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos (Kauno rajono seniūnijose), o esant poreikiui bus suteikiama pavėžėjimo paslauga.

Daugiau informacijos apie rengiamus mokymus, konsultacijas VšĮ „Darnūs namai“ telefonu: 867870558.




Patarimai tėvams ir vaikams NUORODOS:
                bendraamziai.lt
                mususeima.lt


KĄ TĖVAI TURĖTŲ ŽINOTI APIE PATYČIAS IR SMURTĄ


Patyčios ir smurtas  - tai agresyvus elgesys, nukreiptas į kitą žmogų, siekiant jam suteikti fizinį ar psichologinį skausmą. Mokyklose tyčiojamasi ir smurtaujama dėl įvairių priežasčių: vaikai mėgsta žeminti vargingiau už juos gyvenančius arba kažkuo išsiskiriančius bendraamžius, mergaitės vis dažniau naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, kovodamos dėl patinkančių berniukų. Ant bendraamžių spjaudantys, jaunesniuosius reketuojantys, internetiniuose puslapiuose iš draugių besityčiojančios moksleivės, vis dažnesni mokyklos gyvenimo incidentai. Jau nestebina, kai vyresnieji akiplėšiškai iš eilių mokyklų valgyklose išstumia mažesniuosius, užgaulioja ne tik bendraamžius, bet ir valgyklų darbuotojus, valytojus, budinčius mokytojus, niokoja bendraklasių daiktus. Pasitaiko atvejų, kai nuskriaudžiamas draugas vien dėl to, kad jis gavo geresnį pažymį arba nebėgo iš pamokų kartu su kitais. Vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų pasakojimų apie paauglių žiaurumą ir patyčias mokyklose, vis "originaliau" smurtaujančius bendraamžius, galima išgirsti iš socialinių pedagogų, iš mokytojų o taip pat ir iš pačių mokinių. Nors mokiniai tai dažnai slepia, jie nenori būti ”skundikais”. Neretai smurtaujantys ir besityčiojantys iš kitų mokiniai net nesigaili dėl savo poelgių.


POŽYMIAI, PADEDANTYS ATPAŽINTI VAIKĄ PATYRUSĮ

PATYČIAS ARBA SMURTĄ

  • Elgesio pasikeitimas;

  • Dirglumas;

  • Emocijų protrūkiai;

  • Sumažėjęs susidomėjimas tuo, kas vyksta jo gyvenime;

  • Bejėgiškumas;

  • Sutrikęs miegas ir apetitas;

  • Apatija. 


KO TĖVAI GALI IŠMOKYTI VAIKUS, KAD APSISAUGOTŲ NUO PATYČIŲ IR  SMURTO

 

  • Kalbėkite su vaikais apie tai, kas yra asmeninis saugumas, kam jis reikalingas.

  • Drąsinkite vaikus kalbėti apie tai, kas nesiseka, nes tai leis vaikui žinoti, kad tėvai myli ir priima tokį, koks yra, nepaisant kas būtų nutikę.

  • Kalbėkite apie tai, kad kiekvieno žmogaus kūnas priklauso tik jam. Niekas neturi teisės jo liesti, skaudinti ar žeisti.

  • Pasakykite, jog žinote, kad vaikas nėra kaltas, jeigu jį kažkas skriaudė, mušė ar tvirkino.

  • Padėkite vaikui atskirti gerus ir blogus prisilietimus.

  • Pasakykite, kad kartais suaugę neteisingai elgiasi su vaikais.

  • Būkite vaikui tuo suaugusiu žmogumi, kuriam galėtų pasipasakoti apie patiriamą skriaudą. Pasakykite, kad turi papasakoti suaugusiam, kuriuo pasitiki, net jeigu smurtaujantis suaugęs prašo laikyti paslaptyje.

  • Mokinkite savo vaiką pasakyti “Ne” ir “Stop” ir dėl to nesijausti nejaukiai.

  • Mokinkite vaiką nusistatyti ribas.

  • Kalbėti apie tai, kad vaikas, patiriantis smurtą nėra atsakingas už smurtautojo elgesį.

  • Aptarinėkite, analizuokite situacijas, kurios aprašomos laikraščiuose, jūsų vaiko mokykloje. Mokinkite vaiką kiekvienoje situacijoje atrasti po 3-5 galimus sprendimo – atsako į smurtaujantį elgesį modelius.

  • Padėkite vaikams užpildyti sąrašą, kuris gali praversti tada, kai vaikas pasijaučia nesaugus: trys draugai, kuriais galiu pasitikėti; trys suaugę žmonės mokykloje, kuriais galiu pasitikėti; trys šeimos nariai, kuriais galiu pasitikėti; žaislai ar dienoraštis – kuo galiu pasitikėti.

  • Mokinkite savo vaiką ieškoti pagalbos. Nelikite smurto ir patyčių situacijoje vieni. Jeigu smurtas, patyčios patiriamos mokykloje praneškite apie tai auklėtojai, socialiniam pedagogui, psichologui ar kitam mokyklos darbuotojui, kuriuo pasitikite.


TĖVAI TURI PRISIDĖTI KURIANT SAUGIAS MOKYKLAS


Akivaizdu, kad vaikams trūksta tėvų dėmesio. Tėvai dažnai teisinasi, kad jie daug dirba,  pervargsta, todėl  mažai dėmesio skiria savo vaikams. Dar liūdniau, jeigu vaiką augina  vienas iš tėvų (kai tėvai išsiskyrę arba vienas jų dirba užsienyje). Didesnių problemų iškyla ir tuomet, kai  į užsienį išvykę dirbti tėvai savo atžalas palieka seneliams. Aišku, kad vaikai lieka be tinkamos priežiūros. Tuomet problemos paaštrėja. Daugybė pavyzdžių rodo, kad vaikai po tėvų skyrybų, arba išvykimo dirbti į užsienį pasikeičia neatpažįstamai: tampa agresyvūs, pikti ir nejautrūs kitam. Mokykla negali atstoti nei tėčio nei mamos. Nors kai kurie tėveliai to norėtų. Vaikui reikia, kad jį išklausytų ir išgirstų bei patartų artimas žmogus, o ne tik klasės auklėtojas ar socialinis pedagogas.

Tėvai turi prisidėti kuriant saugias mokyklas!

•   Aptarkite su savo vaiku mokyklos disciplinos tvarką. Parodykite, kad gerbiate mokyklos vidaus tvarkos taisykles, mokytojus, auklėtojus ir padėkite vaikui suprasti, kodėl reikia elgtis būtent taip.

•   Įtraukite savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.

•   Kalbėkite su savo vaiku apie prievartą, agresiją, kurią jis mato per televiziją, vaizdo žaidimuose, mokykloje ir pan.

•   Padėkite savo vaikui suvokti agresyvaus elgesio padarinius, žalą.

•   Mokykite savo vaiką spręsti problemas ne smurtu.

•   Atkreipkite dėmesį į bet kokį savo vaiko elgesį, keliantį nerimą.

•   Būkite atviri bendraudami su savo vaiku.

•   Išklausykite savo vaiką, jei jis dalijasi savo rūpesčiais.

•   Būkite įsitraukę į savo vaiko mokyklos gyvenimą, bendraukite su jo mokytojais, bei kartu spręskite problemines situacijas išklausant abi puses, lankykitės susirinkimuose.

•   Nuolat palaikykite santykius su vaiko klasės auklėtoju.


Žinoma, vaikai visur lieka vaikais: mokinukai varžosi dėl populiarumo, įvairiais metodais bando užkariauti aplinkinių dėmesį ir pagarbą. Mokykloje „populiariais“ vadinami puikios išvaizdos, savimi pasitikintys ir brangiais rūbais apsirengę moksleiviai, kurie bendrauja tarpusavyje ir į savo ratą priima tik panašius į save vaikus. Sparčiai ryškėja tendencija – bendrauti su savo socialinio ir turtinio statuso vaikais, kitus tiesiog ignoruojant. Dalis mokinių siekia išskirtinumo įdomia apranga, šukuosena, kiti - sportiniais muzikiniais ar meniniais pasiekimais. Dažnai demonstruojama agresija mokytojų ir bendraamžių atžvilgiu – tai dar vienas būdas išsikovoti populiarumą, patraukti dėmesį.

Patyčios ir smurtas - tai nėra vien mokyklos problema. Bendromis jėgomis reikia ieškoti išeičių, kad vaikai būtų saugūs. Siautėjantys paaugliai turi rūpėti visiems: tėvams, mokytojams, savivaldybei.... Tik bendromis jėgomis galima pasiekti rezultato. O kol kas lieka tik žavėtis tais tėveliais, kurie neskuba dėl visų problemų kaltinti mokyklos, ne  bėga nuo problemų, kurios kyla auginant ir auklėjant savo vaiką, o nepaisydami galimų sunkumų ryžtasi bendradarbiauti su mokytojais, socialiniais pedagogais, psichologais.


Lektorė Jūratė Bortkevičienė apie emocijų reiškimą: „Nėra piktų vaikų – tik pikti tėvai“


Atsakinga tėvystė – kokia ji? Visų pirma, laisva. Jautri. Skatinanti mokytis. Mokanti kantrybės. Kiekvienas mūsų dažnai susimąsto, kokie esame tėvai, ar elgiamės tinkamai?

Štai todėl įvairios konferencijos ir seminarai tėvystės tematika sulaukia vis daugiau dėmesio. Lektorė Jūratė Bortkevičienė konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ kalbėjo apie labai aktualius dalykus ne tik vaikams, bet ir tėvams. Pyktis, bausmės, drausminimas – su tuo susiduria begalė tėvų, nežinančių, kaip susitvarkyti su vaiko emocijomis, o svarbiausia, kaip pasielgti tinkamai, neįžeisti ir neįskaudinti savo vaiko.

Vaiką reikia apkabinti bent 7 kartus per dieną. Rodykite pavyzdį – apkabinkite ir savo antrąją pusę, pamatysite, vaikai pradės patys glaustytis.

„Labai paprasta pasakyti „nepyk“, „nusiramink“, tačiau dažnai vaikas į tokius dalykus nereaguoja arba reaguoja ne taip, kaip mes tikimės. Ką jau kalbėti apie tai, jog neretai ir patys tėvai, bandydami suvaldyti vaiko pyktį, pridaro neadekvačių klaidų rėkdami ar kitaip bausdami savo atžalas.

„Vaikai dar nemoka išreikšti emocijų, ir mes turime būti šalia, kad jiems padėtume. Mažylis pats nesupranta, kas su juo vyksta, o tėvai dar ir klausinėti pradeda: „Ko tu pyksti“? O priežasčių gali būti visokių. Mokykime išreikšti tą pyktį, net jeigu vaikas visai mažas. Klauskime, „tu pyksti, nes... tau šalta, nori valgyti, kažkur važiuojame? Įvardykime šią emociją“, – kalbėjo J.Bortkevičienė.

Lektorė tikino, kad labai svarbus dalykas – į pyktį neatsakyti pykčiu. „Jeigu vaikas pradeda šaukti ir rėkti, trypti kojomis, nepradėkite elgtis taip pat. Mes esame suaugę, įkvėpkime oro ir pasakykime: „Aš suprantu, kad tu dabar pyksti“. Tik nerėkite. Nesakykite – nepyk. Ar jus nors vieną veikia, kai pasakoma „nepyk“? Leiskite vaikui pykti, jeigu jam to reikia. Nelaikykite šios emocijos ir patys, įvardykite – sakykite, „aš pykstu“ ir pasakykite, kodėl. Niekada nežeminkite savo vaikų ir nenaudokite smurto“, – pabrėžė J.Bortkevičienė.

Ką dar galite padaryti?

  • Skaitykite knygas, pieškite pyktį, kalbėkitės, kas būna, kai pykstate, ką tada darome, kai pykstame.
  • Labai gerai yra kalbėti apie tai, kas pykčio metu vyko su kažkuo, nebūtinai su tavimi, bet su personažu, pavyzdžiui, kiškutis supyko, nes kažko negavo ir t. t. Sukurkite apie tai pasakas, dėl ko supykstama ir klauskite – ar tau taip būna? Tėvai mėgsta perskaityti ir atsiriboti, tačiau visada geriausia pasakas aptarti, apkalbėti, ką sužinojote.
  • Skaitykite ir daugiau juokitės. Tyrimais įrodyta, kad juokas, netgi jeigu juokiamasi dirbtinai, smegenų priimamas kaip tikras, todėl žmogus išties tampa džiaugsmingas. Juokas paveikus ir į viską padeda pažvelgti kur kas paprasčiau.

Kodėl vaikai pyksta?

„Vaikai pyksta, nes jų poreikiai – fiziniai ir emociniai, būna nepatenkinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nėra pamiegojęs. Tada skundžiamasi, štai, kaip vaikas blogai elgėsi. O kiek buvo valandų? Dešimta, vienuolikta vakaro? Tai gal tėvai blogai elgėsi, nes vaikas nori miego ir nebesugeba kontroliuoti savęs. Naujausiais tyrimo duomenimis, vaikas turi eiti miegoti 20.15 val. Ir jeigu tėvai sako, kad vaikas nueis miegoti tada, kada norės, tai žinokite, kad vaikai niekada nenori miego, nes jie mano, kad tai nėra reikalinga“, – sakė J.Bortkevičienė.

  • Alkanas žmogus – piktas žmogus. Ar galima apie ką nors galvoti, kai nori valgyti? Tolimesnė kelionė, diena ilgesnė, mažyliai išalksta, todėl duokite vaikui valgyti. Vaikai dažnai nesuveda galų, kodėl jie pyksta, o tai gali būti alkio pasekmė.
  • Kita priežastis – smalsumas. Leiskite vaikui eksperimentuoti, padarykite kambaryje stalčius, kuriuose būtų viskas, kas priimtina vaikams, ką jie gali imti, liesti, žaisti, leiskite vaikams lipti, užlipti, juk žaidimų aikštelės tam ir skirtos, kad vaikai lakstytų. Vaikai turi išsidūkti, jie turi kažkur padėti savo energiją, todėl sudarykite sąlygas vaikams bėgioti, judėti, lipti į medžius ir supraskite, kad kiekvieno vaiko poreikiai skirtingi – vienas laipios 5 minutes, kitam gal ir valandos neužteks. Tik leiskite – neišlieta energija virsta pykčiu.
  • Dar vienas svarbus dalykas – fizinis kontaktas. Vaiką reikia apkabinti bent 7 kartus per dieną. Rodykite pavyzdį – apkabinkite ir savo antrąją pusę, pamatysite, vaikai pradės patys glaustytis. Patenkinkite tą kontaktą ne tik apkabinimais, bet ir pamylavimais, draugiškais pasikumščiavimais – pamatysite, vaikai taps ramesni.
  • Daugiau šypsokitės, kai bendraujate su vaikais. Kalbėkite ramiai – vaikai jūsų atspindys, todėl verta žinoti, kad vaikui geriau bet koks dėmesys nei jokio. Ir jis jo išsireikalaus visais įmanomais būdais, kad ir elgdamasis negražiai. Juk kai jis gražiai žaidžia ir bendrauja, tai tarsi savaime suprantama, mes jo negiriame, o štai už atvirkštinius veiksmus – peikiame. Suteikite vaikams dėmesį tada, kai jiems to reikia. Frazė, kurią galite sakyti, kai kažkas ne taip: „Man toks tavo elgesys nepatinka“. Neakcentuokite pernelyg blogų dalykų, prisiminkite ir gerus.
  • Skirkite bent 30 minučių per dieną aktyvaus dėmesio. Ne tokio, kai sėdite prie televizoriaus ir kiekvienas užsiiminėjate savo reikalais ar ruošiate valgyti, o vaikas atskirai žaidžia. Aktyvus dėmesys – kai būnate kartu ir veikiate kažką kartu. Pasakokite, ką jūs veikėte per dieną, kad ir vaikas išmoktų dalintis savo mintimis, ką jis veikė, ką patyrė. Ir kartokite, labai dažnai kartokite, kad mylite savo vaikus. Kartokite, labai daug kartų – tai vaikams niekada neatsibosta.
  • Siūlykite mėginti. Vaikas kažką darė ir jam nepavyko, tad matome, kad kaladėlės sugriautos, piešinys suplėšytas, o pats vaikas ašaromis apsipylęs. Ką turi daryti tėvai? Pasiūlyti – pamėgink dar kartą: „Pabandom, tau reikia pagalbos? Aš būsiu šalia“. Tik nerėkite. Vaikas mokosi, todėl jūs, tėvai, turite būti ypatingai ramūs, kad jam padėtumėte, neužkirstumėte kelio kūrybiškumui.
  • Mokykite vaikus išreikšti emocijas. Jeigu matote, kad vaikas sunkiai reaguoja į pokyčius, aptarkite juos. Pasakykite, kur važiuojate, kas bus, ką veiksite ir taip toliau. Kalbėkite ir pasakokite vaikams, kas jų laukia, taip jiems tikrai bus lengviau.
  • Įvardykite emocijas. Aiškinkite, kad pyktis yra natūrali reakcija ir patys to niekada nepamirškite.
  • Susitarkite su antrąja puse, kokių taisyklių reikia laikytis vaikui, irneklaidinkite jo skirtingomis nuomonėmis. Negalima vaikui tik drausti, leiskite jam atrasti. Jeigu pasakėte „ne“, laikykitės savo žodžio ir nuomonės, nes jei pasiduosite, vaikas kitą kartą parašys dar ilgiau ir įkyriau.
  • Keiskite JEI į KAI. Tada vaikas visai kitaip reaguoja ir tai yra kur kas paveikiau. Sakykite, ne „JEI tu susitvarkysi, eisime į lauką, bet KAI tu susitvarkysi eisime į lauką“.
  • To, ko nori vaikas ir dėl ko kyla konfliktai, nelaikykite jam po akimis. Jeigu nenorite, kad vaikas imtų telefoną, paslėpkite jį taip, kad nerastų. Kantrybė, kantrybė, kantrybė – tai pagrindinis dalykas, kurio turite laikytis.

Nėra piktų vaikų – tik pikti tėvai

„Ką daryti, kai vaikas pyksta? Vienas iš būdų – jį paimti, apkabinti ir sakyti „aš tave myliu, aš suprantu, kad tu pyksti“. Kai vaikas rėkia, jam skauda, jis traumuojamas, o pirmąją pagalbą gali suteikti tėvai tiesiog būdami šalia. Kartais tėvai žino, kad apkabinimas tik dar labiau suerzins, tuomet derėtų būti tiesiog šalia vaiko.

Mažesniems vaikams labai padeda, kai kūrybiškai nukreipiate dėmesį, sužadinate smalsumą. Tik nerėkite ir nešaukite ant vaiko, skaičiuokite iki 10, iki 100, skaičiuokite atbulai, skaičiuokite atbulai praleisdami skaičius, tiesiog nukreipkite savo dėmesį, kad nusiramintumėte“, – sakė J. Bortkevičienė, patarusi ieškoti ir priežasties, kodėl pyktis kaupiasi.


 


Komentarai
Paieška
Rašyti komentarą gali tik registruoti vartotojai!

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

LAST_UPDATED2
 
 
 
 
 
 
 
 
 
http://www.tinklas.lt/