Karjeros centras

Karjeros centras

Biblioteka

Biblioteka

Projektinė veikla

Vykdomi projektai

Teisinė informacija

Teisės aktai

Nuorodos

Nuorodos

Prisijungti



Ieškoti

Statistika

OS : Linux m
PHP : 5.3.3
MySQL : 5.0.95
Laikas : 03:35
Caching : Išjungta
GZIP : Išjungta
Nariai : 3
Turinys : 674
Nuorodos : 7
Turinio peržiūrėjimai : 766568
Designed by:

Pirmadienis, 2015 Birželis 15 09:46

  Patarimai tėvams ir vaikams NUORODOS:
                bendraamziai.lt
                mususeima.lt


KĄ TĖVAI TURĖTŲ ŽINOTI APIE PATYČIAS IR SMURTĄ


Patyčios ir smurtas  - tai agresyvus elgesys, nukreiptas į kitą žmogų, siekiant jam suteikti fizinį ar psichologinį skausmą. Mokyklose tyčiojamasi ir smurtaujama dėl įvairių priežasčių: vaikai mėgsta žeminti vargingiau už juos gyvenančius arba kažkuo išsiskiriančius bendraamžius, mergaitės vis dažniau naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, kovodamos dėl patinkančių berniukų. Ant bendraamžių spjaudantys, jaunesniuosius reketuojantys, internetiniuose puslapiuose iš draugių besityčiojančios moksleivės, vis dažnesni mokyklos gyvenimo incidentai. Jau nestebina, kai vyresnieji akiplėšiškai iš eilių mokyklų valgyklose išstumia mažesniuosius, užgaulioja ne tik bendraamžius, bet ir valgyklų darbuotojus, valytojus, budinčius mokytojus, niokoja bendraklasių daiktus. Pasitaiko atvejų, kai nuskriaudžiamas draugas vien dėl to, kad jis gavo geresnį pažymį arba nebėgo iš pamokų kartu su kitais. Vis daugiau sveiku protu nesuvokiamų pasakojimų apie paauglių žiaurumą ir patyčias mokyklose, vis "originaliau" smurtaujančius bendraamžius, galima išgirsti iš socialinių pedagogų, iš mokytojų o taip pat ir iš pačių mokinių. Nors mokiniai tai dažnai slepia, jie nenori būti ”skundikais”. Neretai smurtaujantys ir besityčiojantys iš kitų mokiniai net nesigaili dėl savo poelgių.


POŽYMIAI, PADEDANTYS ATPAŽINTI VAIKĄ PATYRUSĮ

PATYČIAS ARBA SMURTĄ

  • Elgesio pasikeitimas;

  • Dirglumas;

  • Emocijų protrūkiai;

  • Sumažėjęs susidomėjimas tuo, kas vyksta jo gyvenime;

  • Bejėgiškumas;

  • Sutrikęs miegas ir apetitas;

  • Apatija. 


KO TĖVAI GALI IŠMOKYTI VAIKUS, KAD APSISAUGOTŲ NUO PATYČIŲ IR  SMURTO

 

  • Kalbėkite su vaikais apie tai, kas yra asmeninis saugumas, kam jis reikalingas.

  • Drąsinkite vaikus kalbėti apie tai, kas nesiseka, nes tai leis vaikui žinoti, kad tėvai myli ir priima tokį, koks yra, nepaisant kas būtų nutikę.

  • Kalbėkite apie tai, kad kiekvieno žmogaus kūnas priklauso tik jam. Niekas neturi teisės jo liesti, skaudinti ar žeisti.

  • Pasakykite, jog žinote, kad vaikas nėra kaltas, jeigu jį kažkas skriaudė, mušė ar tvirkino.

  • Padėkite vaikui atskirti gerus ir blogus prisilietimus.

  • Pasakykite, kad kartais suaugę neteisingai elgiasi su vaikais.

  • Būkite vaikui tuo suaugusiu žmogumi, kuriam galėtų pasipasakoti apie patiriamą skriaudą. Pasakykite, kad turi papasakoti suaugusiam, kuriuo pasitiki, net jeigu smurtaujantis suaugęs prašo laikyti paslaptyje.

  • Mokinkite savo vaiką pasakyti “Ne” ir “Stop” ir dėl to nesijausti nejaukiai.

  • Mokinkite vaiką nusistatyti ribas.

  • Kalbėti apie tai, kad vaikas, patiriantis smurtą nėra atsakingas už smurtautojo elgesį.

  • Aptarinėkite, analizuokite situacijas, kurios aprašomos laikraščiuose, jūsų vaiko mokykloje. Mokinkite vaiką kiekvienoje situacijoje atrasti po 3-5 galimus sprendimo – atsako į smurtaujantį elgesį modelius.

  • Padėkite vaikams užpildyti sąrašą, kuris gali praversti tada, kai vaikas pasijaučia nesaugus: trys draugai, kuriais galiu pasitikėti; trys suaugę žmonės mokykloje, kuriais galiu pasitikėti; trys šeimos nariai, kuriais galiu pasitikėti; žaislai ar dienoraštis – kuo galiu pasitikėti.

  • Mokinkite savo vaiką ieškoti pagalbos. Nelikite smurto ir patyčių situacijoje vieni. Jeigu smurtas, patyčios patiriamos mokykloje praneškite apie tai auklėtojai, socialiniam pedagogui, psichologui ar kitam mokyklos darbuotojui, kuriuo pasitikite.


TĖVAI TURI PRISIDĖTI KURIANT SAUGIAS MOKYKLAS


Akivaizdu, kad vaikams trūksta tėvų dėmesio. Tėvai dažnai teisinasi, kad jie daug dirba,  pervargsta, todėl  mažai dėmesio skiria savo vaikams. Dar liūdniau, jeigu vaiką augina  vienas iš tėvų (kai tėvai išsiskyrę arba vienas jų dirba užsienyje). Didesnių problemų iškyla ir tuomet, kai  į užsienį išvykę dirbti tėvai savo atžalas palieka seneliams. Aišku, kad vaikai lieka be tinkamos priežiūros. Tuomet problemos paaštrėja. Daugybė pavyzdžių rodo, kad vaikai po tėvų skyrybų, arba išvykimo dirbti į užsienį pasikeičia neatpažįstamai: tampa agresyvūs, pikti ir nejautrūs kitam. Mokykla negali atstoti nei tėčio nei mamos. Nors kai kurie tėveliai to norėtų. Vaikui reikia, kad jį išklausytų ir išgirstų bei patartų artimas žmogus, o ne tik klasės auklėtojas ar socialinis pedagogas.

Tėvai turi prisidėti kuriant saugias mokyklas!

•   Aptarkite su savo vaiku mokyklos disciplinos tvarką. Parodykite, kad gerbiate mokyklos vidaus tvarkos taisykles, mokytojus, auklėtojus ir padėkite vaikui suprasti, kodėl reikia elgtis būtent taip.

•   Įtraukite savo vaiką į tinkamo elgesio namie taisyklių kūrimą.

•   Kalbėkite su savo vaiku apie prievartą, agresiją, kurią jis mato per televiziją, vaizdo žaidimuose, mokykloje ir pan.

•   Padėkite savo vaikui suvokti agresyvaus elgesio padarinius, žalą.

•   Mokykite savo vaiką spręsti problemas ne smurtu.

•   Atkreipkite dėmesį į bet kokį savo vaiko elgesį, keliantį nerimą.

•   Būkite atviri bendraudami su savo vaiku.

•   Išklausykite savo vaiką, jei jis dalijasi savo rūpesčiais.

•   Būkite įsitraukę į savo vaiko mokyklos gyvenimą, bendraukite su jo mokytojais, bei kartu spręskite problemines situacijas išklausant abi puses, lankykitės susirinkimuose.

•   Nuolat palaikykite santykius su vaiko klasės auklėtoju.


Žinoma, vaikai visur lieka vaikais: mokinukai varžosi dėl populiarumo, įvairiais metodais bando užkariauti aplinkinių dėmesį ir pagarbą. Mokykloje „populiariais“ vadinami puikios išvaizdos, savimi pasitikintys ir brangiais rūbais apsirengę moksleiviai, kurie bendrauja tarpusavyje ir į savo ratą priima tik panašius į save vaikus. Sparčiai ryškėja tendencija – bendrauti su savo socialinio ir turtinio statuso vaikais, kitus tiesiog ignoruojant. Dalis mokinių siekia išskirtinumo įdomia apranga, šukuosena, kiti - sportiniais muzikiniais ar meniniais pasiekimais. Dažnai demonstruojama agresija mokytojų ir bendraamžių atžvilgiu – tai dar vienas būdas išsikovoti populiarumą, patraukti dėmesį.

Patyčios ir smurtas - tai nėra vien mokyklos problema. Bendromis jėgomis reikia ieškoti išeičių, kad vaikai būtų saugūs. Siautėjantys paaugliai turi rūpėti visiems: tėvams, mokytojams, savivaldybei.... Tik bendromis jėgomis galima pasiekti rezultato. O kol kas lieka tik žavėtis tais tėveliais, kurie neskuba dėl visų problemų kaltinti mokyklos, ne  bėga nuo problemų, kurios kyla auginant ir auklėjant savo vaiką, o nepaisydami galimų sunkumų ryžtasi bendradarbiauti su mokytojais, socialiniais pedagogais, psichologais.


Lektorė Jūratė Bortkevičienė apie emocijų reiškimą: „Nėra piktų vaikų – tik pikti tėvai“


Atsakinga tėvystė – kokia ji? Visų pirma, laisva. Jautri. Skatinanti mokytis. Mokanti kantrybės. Kiekvienas mūsų dažnai susimąsto, kokie esame tėvai, ar elgiamės tinkamai?

Štai todėl įvairios konferencijos ir seminarai tėvystės tematika sulaukia vis daugiau dėmesio. Lektorė Jūratė Bortkevičienė konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ kalbėjo apie labai aktualius dalykus ne tik vaikams, bet ir tėvams. Pyktis, bausmės, drausminimas – su tuo susiduria begalė tėvų, nežinančių, kaip susitvarkyti su vaiko emocijomis, o svarbiausia, kaip pasielgti tinkamai, neįžeisti ir neįskaudinti savo vaiko.

Vaiką reikia apkabinti bent 7 kartus per dieną. Rodykite pavyzdį – apkabinkite ir savo antrąją pusę, pamatysite, vaikai pradės patys glaustytis.

„Labai paprasta pasakyti „nepyk“, „nusiramink“, tačiau dažnai vaikas į tokius dalykus nereaguoja arba reaguoja ne taip, kaip mes tikimės. Ką jau kalbėti apie tai, jog neretai ir patys tėvai, bandydami suvaldyti vaiko pyktį, pridaro neadekvačių klaidų rėkdami ar kitaip bausdami savo atžalas.

„Vaikai dar nemoka išreikšti emocijų, ir mes turime būti šalia, kad jiems padėtume. Mažylis pats nesupranta, kas su juo vyksta, o tėvai dar ir klausinėti pradeda: „Ko tu pyksti“? O priežasčių gali būti visokių. Mokykime išreikšti tą pyktį, net jeigu vaikas visai mažas. Klauskime, „tu pyksti, nes... tau šalta, nori valgyti, kažkur važiuojame? Įvardykime šią emociją“, – kalbėjo J.Bortkevičienė.

Lektorė tikino, kad labai svarbus dalykas – į pyktį neatsakyti pykčiu. „Jeigu vaikas pradeda šaukti ir rėkti, trypti kojomis, nepradėkite elgtis taip pat. Mes esame suaugę, įkvėpkime oro ir pasakykime: „Aš suprantu, kad tu dabar pyksti“. Tik nerėkite. Nesakykite – nepyk. Ar jus nors vieną veikia, kai pasakoma „nepyk“? Leiskite vaikui pykti, jeigu jam to reikia. Nelaikykite šios emocijos ir patys, įvardykite – sakykite, „aš pykstu“ ir pasakykite, kodėl. Niekada nežeminkite savo vaikų ir nenaudokite smurto“, – pabrėžė J.Bortkevičienė.

Ką dar galite padaryti?

  • Skaitykite knygas, pieškite pyktį, kalbėkitės, kas būna, kai pykstate, ką tada darome, kai pykstame.
  • Labai gerai yra kalbėti apie tai, kas pykčio metu vyko su kažkuo, nebūtinai su tavimi, bet su personažu, pavyzdžiui, kiškutis supyko, nes kažko negavo ir t. t. Sukurkite apie tai pasakas, dėl ko supykstama ir klauskite – ar tau taip būna? Tėvai mėgsta perskaityti ir atsiriboti, tačiau visada geriausia pasakas aptarti, apkalbėti, ką sužinojote.
  • Skaitykite ir daugiau juokitės. Tyrimais įrodyta, kad juokas, netgi jeigu juokiamasi dirbtinai, smegenų priimamas kaip tikras, todėl žmogus išties tampa džiaugsmingas. Juokas paveikus ir į viską padeda pažvelgti kur kas paprasčiau.

Kodėl vaikai pyksta?

„Vaikai pyksta, nes jų poreikiai – fiziniai ir emociniai, būna nepatenkinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nėra pamiegojęs. Tada skundžiamasi, štai, kaip vaikas blogai elgėsi. O kiek buvo valandų? Dešimta, vienuolikta vakaro? Tai gal tėvai blogai elgėsi, nes vaikas nori miego ir nebesugeba kontroliuoti savęs. Naujausiais tyrimo duomenimis, vaikas turi eiti miegoti 20.15 val. Ir jeigu tėvai sako, kad vaikas nueis miegoti tada, kada norės, tai žinokite, kad vaikai niekada nenori miego, nes jie mano, kad tai nėra reikalinga“, – sakė J.Bortkevičienė.

  • Alkanas žmogus – piktas žmogus. Ar galima apie ką nors galvoti, kai nori valgyti? Tolimesnė kelionė, diena ilgesnė, mažyliai išalksta, todėl duokite vaikui valgyti. Vaikai dažnai nesuveda galų, kodėl jie pyksta, o tai gali būti alkio pasekmė.
  • Kita priežastis – smalsumas. Leiskite vaikui eksperimentuoti, padarykite kambaryje stalčius, kuriuose būtų viskas, kas priimtina vaikams, ką jie gali imti, liesti, žaisti, leiskite vaikams lipti, užlipti, juk žaidimų aikštelės tam ir skirtos, kad vaikai lakstytų. Vaikai turi išsidūkti, jie turi kažkur padėti savo energiją, todėl sudarykite sąlygas vaikams bėgioti, judėti, lipti į medžius ir supraskite, kad kiekvieno vaiko poreikiai skirtingi – vienas laipios 5 minutes, kitam gal ir valandos neužteks. Tik leiskite – neišlieta energija virsta pykčiu.
  • Dar vienas svarbus dalykas – fizinis kontaktas. Vaiką reikia apkabinti bent 7 kartus per dieną. Rodykite pavyzdį – apkabinkite ir savo antrąją pusę, pamatysite, vaikai pradės patys glaustytis. Patenkinkite tą kontaktą ne tik apkabinimais, bet ir pamylavimais, draugiškais pasikumščiavimais – pamatysite, vaikai taps ramesni.
  • Daugiau šypsokitės, kai bendraujate su vaikais. Kalbėkite ramiai – vaikai jūsų atspindys, todėl verta žinoti, kad vaikui geriau bet koks dėmesys nei jokio. Ir jis jo išsireikalaus visais įmanomais būdais, kad ir elgdamasis negražiai. Juk kai jis gražiai žaidžia ir bendrauja, tai tarsi savaime suprantama, mes jo negiriame, o štai už atvirkštinius veiksmus – peikiame. Suteikite vaikams dėmesį tada, kai jiems to reikia. Frazė, kurią galite sakyti, kai kažkas ne taip: „Man toks tavo elgesys nepatinka“. Neakcentuokite pernelyg blogų dalykų, prisiminkite ir gerus.
  • Skirkite bent 30 minučių per dieną aktyvaus dėmesio. Ne tokio, kai sėdite prie televizoriaus ir kiekvienas užsiiminėjate savo reikalais ar ruošiate valgyti, o vaikas atskirai žaidžia. Aktyvus dėmesys – kai būnate kartu ir veikiate kažką kartu. Pasakokite, ką jūs veikėte per dieną, kad ir vaikas išmoktų dalintis savo mintimis, ką jis veikė, ką patyrė. Ir kartokite, labai dažnai kartokite, kad mylite savo vaikus. Kartokite, labai daug kartų – tai vaikams niekada neatsibosta.
  • Siūlykite mėginti. Vaikas kažką darė ir jam nepavyko, tad matome, kad kaladėlės sugriautos, piešinys suplėšytas, o pats vaikas ašaromis apsipylęs. Ką turi daryti tėvai? Pasiūlyti – pamėgink dar kartą: „Pabandom, tau reikia pagalbos? Aš būsiu šalia“. Tik nerėkite. Vaikas mokosi, todėl jūs, tėvai, turite būti ypatingai ramūs, kad jam padėtumėte, neužkirstumėte kelio kūrybiškumui.
  • Mokykite vaikus išreikšti emocijas. Jeigu matote, kad vaikas sunkiai reaguoja į pokyčius, aptarkite juos. Pasakykite, kur važiuojate, kas bus, ką veiksite ir taip toliau. Kalbėkite ir pasakokite vaikams, kas jų laukia, taip jiems tikrai bus lengviau.
  • Įvardykite emocijas. Aiškinkite, kad pyktis yra natūrali reakcija ir patys to niekada nepamirškite.
  • Susitarkite su antrąja puse, kokių taisyklių reikia laikytis vaikui, irneklaidinkite jo skirtingomis nuomonėmis. Negalima vaikui tik drausti, leiskite jam atrasti. Jeigu pasakėte „ne“, laikykitės savo žodžio ir nuomonės, nes jei pasiduosite, vaikas kitą kartą parašys dar ilgiau ir įkyriau.
  • Keiskite JEI į KAI. Tada vaikas visai kitaip reaguoja ir tai yra kur kas paveikiau. Sakykite, ne „JEI tu susitvarkysi, eisime į lauką, bet KAI tu susitvarkysi eisime į lauką“.
  • To, ko nori vaikas ir dėl ko kyla konfliktai, nelaikykite jam po akimis. Jeigu nenorite, kad vaikas imtų telefoną, paslėpkite jį taip, kad nerastų. Kantrybė, kantrybė, kantrybė – tai pagrindinis dalykas, kurio turite laikytis.

Nėra piktų vaikų – tik pikti tėvai

„Ką daryti, kai vaikas pyksta? Vienas iš būdų – jį paimti, apkabinti ir sakyti „aš tave myliu, aš suprantu, kad tu pyksti“. Kai vaikas rėkia, jam skauda, jis traumuojamas, o pirmąją pagalbą gali suteikti tėvai tiesiog būdami šalia. Kartais tėvai žino, kad apkabinimas tik dar labiau suerzins, tuomet derėtų būti tiesiog šalia vaiko.

Mažesniems vaikams labai padeda, kai kūrybiškai nukreipiate dėmesį, sužadinate smalsumą. Tik nerėkite ir nešaukite ant vaiko, skaičiuokite iki 10, iki 100, skaičiuokite atbulai, skaičiuokite atbulai praleisdami skaičius, tiesiog nukreipkite savo dėmesį, kad nusiramintumėte“, – sakė J. Bortkevičienė, patarusi ieškoti ir priežasties, kodėl pyktis kaupiasi.


 



Komentarai
Paieška
Rašyti komentarą gali tik registruoti vartotojai!

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

LAST_UPDATED2
 
 
 
 
 
 
 
 
http://www.tinklas.lt/