Karjeros centras

Karjeros centras

Biblioteka

Biblioteka

Valgykla

Valgykla

Projektinė veikla

Vykdomi projektai

Teisinė informacija

Teisės aktai

Nuorodos

Nuorodos

Prisijungti



Ieškoti

Statistika

OS : Linux m
PHP : 5.3.3
MySQL : 5.0.95
Laikas : 20:02
Caching : Išjungta
GZIP : Išjungta
Nariai : 3
Turinys : 999
Nuorodos : 7
Turinio peržiūrėjimai : 1589112
Designed by:

Strateginis planas
Trečiadienis, 2014 Vasaris 12 15:59

 

                                                                                        

 

                                                                                         PRITARTA

                                                                  Kauno rajono savivaldybės administracijos

                                                                         direktoriaus 2019 m. sausio 25 d.

                                                                                     įsakymu Nr. ĮS-149

 

 

 

PRITARTA

                                                                       Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio

                                                                      gimnazijos tarybos 2019 m. sausio 17 d.                                                                                 
                                                                                     protokolo Nr. 1

 

 

 

 

 

 

KAUNO R. ČEKIŠKĖS PRANO DOVYDAIČIO GIMNAZIJOS

2019–2022 M. STRATEGINIS PLANAS


I. ĮVADAS

Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio  gimnazijos (toliau – gimnazija) strateginis planas parengtas vadovaujantis Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Valstybine švietimo             2013–2022 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745, Kauno r. savivaldybės 2013–2020 m. Strateginiu plėtros planu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. TS-256, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo išvadomis, gimnazijos išorinio vertinimo 2018 m. kovo 12–15 d. ataskaita, kvalifikacinių vadybos seminarų metu įgyta patirtimi, gimnazijos bendruomenės poreikių tyrimo duomenimis, jos pedagoginės ir kultūrinės veiklos patirtimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais teisės aktais bei rekomendacijomis. Atsižvelgta į gimnazijos socialinės aplinkos ypatumus, vykdomą veiklą bei turimus išteklius, gimnazijos bendruomenės narių pasiūlymus bei rekomendacijas.

Gimnazijos strateginį planą parengė darbo grupė, sudaryta gimnazijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V1-22 „Dėl Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos strateginio plano 2019–2022 m. rengimo darbo grupės sudarymo“.

 

II. GIMNAZIJOS PRISTATYMAS

 

Čekiškės vidurinei mokyklai 2002 m. gegužės 2 d. suteiktas Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio vardas. 2002 m. prie Čekiškės vidurinės mokyklos prijungtas Liučiūnų skyrius. 2003 m. gegužę išleista jubiliejinė 50-oji abiturientų laida. 2003 m. prie Čekiškės vidurinės mokyklos prijungta Purviškių pradinė mokykla. 2004 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos Respublikos Suvalkų vaivadijos Viznos gimnazija. 2008-09-01 mokykloje įvestas naujas mokyklos struktūros valdymo modelis – MSTP. 2009 m. mokykla įsijungė į MTP+ projektą ir į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. 2010 m. mokykloje įvestas elektroninis dienynas TAMO. 2011 m. mokykla įsijungė į BMT3 projektą. 2014 metais buvo akredituota Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinėje mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa (LR švietimo ir ministro 2014 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. V-383). 2018 m. kovo 12–15 dienomis gimnazijoje vyko išorinis vertinimas. Išorinio vertinimo metu išryškėjo stiprieji gimnazijos veiklos aspektai: asmenybės socialumas, tvarkaraščių patogumas mokiniams, pagalba mokiniui, santykiai ir mokinių savijauta, įranga ir priemonės, vizijos bendrumas, optimalus išteklių paskirstymas, mokyklos savivalda, tėvų pažinimas ir sąveika, mokyklos atvirumas (3 lygis). Nustatyti tobulintini gimnazijos veiklos aspektai: tikėjimas mokinio galiomis, diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas, ugdymo(si) įvairovė pamokose, pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys, mokymasis virtualioje aplinkoje (2 lygis).

Gimnazijos bendruomenė džiaugiasi nuo 2018 m. kovo mėn. vykdoma gimnazijos pastato renovacija. Į ugdymo įstaigos patalpas įkelta ikimokyklinio ugdymo grupė.

Gimnazijoje dirba 35 pedagogai: 9 mokytojai metodininkai, 17 vyresnieji mokytojai,               9 mokytojai. Tiek gimnazijos vadovai, tiek mokomųjų dalykų mokytojai kasmet tikslingai tobulina savo kvalifikaciją, kuri dera su gimnazijos ugdymo tikslais; mokiniams padedama parengti individualius ugdymo(si) planus; mokytojai randa būdų stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją. Gimnazijoje mokiniai turi galimybę mokytis skirtingų užsienio kalbų pagal mokėjimo lygį bei kitų mokomųjų dalykų pagal bendrojo ir išplėstinio kurso programas.

Džiugina projektinės veiklos rezultatai, originalūs renginiai, platus mokiniams teikiamų paslaugų spektras, netradicinis neformaliojo vaikų švietimo organizavimas. Gimnazijos ilgametes tradicijas puoselėja ir palaiko skautų organizacija, kordinio greituminio automodelizmo entuziastai.

Gimnazija aktyviai dalyvauja tarptautiniuose, respublikiniuose ir Kauno rajono projektuose, konkursuose, programose ir varžybose. 20162018 metais dalyvauta viename tarptautiniame projekte, 3 tarptautinėse varžybose, 10 respublikinių projektų, 3 Kauno rajono projektuose, 6 nacionaliniuose konkursuose, vykdytos ir šiuo metu vykdomos 4 prevencinės ir 2 neformaliojo vaikų švietimo programos.

 

III.  SITUACIJOS ANALIZĖ

 

2016–2018 metų strateginiame plane buvo numatyti trys strateginiai tikslai: gerinti pamokos kokybę, kurti personalizuotą ugdymo(si) ir mokymo(si) sistemą, ugdyti gimnazijos narių lyderystę.

Įgyvendinant pirmąjį tikslą vyko visų metodinių grupių, metodinės tarybos bei mokytojų tarybos posėdžiai, seminarai mokytojams apie pamokos kokybę ir mokytojo profesionalumą lemiančius veiksnius, nagrinėti geros pamokos kriterijai ir aktyvių metodų taikymas bei jų tikslingas panaudojimas organizuojant ugdymo procesą gimnazijoje, vesti atvirų pamokų ciklai „Metodo galia“. Mokytojų metodinėje taryboje ir mokytojų metodinėse grupėse analizuotas uždavinių kėlimo, formulavimo ir įgyvendinimo ryšys, aptarta integruotų pamokų ir IT įtaka  pamokos efektyvumui, namų darbų skyrimo tikslingumas, taikomos grįžtamojo ryšio ir išmokimo stebėjimo ir fiksavimo formos, jų veiksmingumas vertinimo procese, klasės valdymo strategijos, mokinio asmeninės pažangos fiksavimo ir analizavimo aspektai, analizuotas racionalus pamokos laiko panaudojimas, užduočių diferencijavimas ir individualizavimas, lankomumo įtaka mokinių pažangumo rezultatams. Siekdami geresnės ugdymo kokybės mokytojai vedė pamokas netradicinėse aplinkose, stebėjo kolegų pamokas, aptarė sėkmės istorijas, mokėsi iš vienas kito patirties. Tai skatino nuolatinį mokytojo profesinį augimą, pamokos planavimo ir organizavimo kokybę, ugdymosi tikslų kėlimą  kas remiantis veiklos kokybės įsivertinimo duomenimis yra stiprioji veiklos sritis. Nepaisant to mokinių ugdymosi rezultatai negerėja. 2016 m. ir 2017 m. mokinių pažangumas 1–4 kl. siekė 100 procentų, o 2018 m. krito iki 98,7 procento. 5–8 klasių mokinių pažangumas tolygiai mažėja. 2016 m. jis siekė 98,87 procento, 2017 m. – 91,90 procento, 2018 m. šiek tiek kilo ir siekė 94,1 procento. I-II gimnazijos klasėse 2016 m. mokinių pažangumas sudarė 94,27 procento, 2017 m. – 93,98 procento ir 2018 m. 90,54 procento. III–IV gimnazijos klasės mokinių pažangumas buvęs šimtaprocentinis 2018 m. krito iki 96 procentų. Todėl 2019–2022 metų vienas iš veiklos tikslų yra mokinių pasiekimų gerinimas.  

Įgyvendinant antrąjį tikslą, siekiant personalizuoti mokymą, sukurta darbo grupė, kuri  parengė gabių ir talentingų  mokinių ugdymo strategiją. Klasių vadovai nustatė klasėse mokymosi stilius, aptarė su klasėse dirbančiais  mokytojais jų gebėjimus, vedė pokalbius su tėvais. Gimnazijos bendruomenė buvo supažindinta su gabių mokinių pasiekimais. Vykdyta mokinių tėvų apklausa, apie vaiko gebėjimų ugdymą gimnazijoje. Siekdami sudaryti sąlygas gabiems mokiniams plėtoti savo talentus ir gebėjimus,  mokytojai organizavo  dalykines olimpiadas, dalyvavo  rajoniniuose  bei respublikiniuose olimpiadų ir konkursų turuose, vyko į varžybas, festivalius, organizavo edukacines išvykas, dalyvavo edukaciniuose muzikos, dailės, technologijų projektuose. Tai lėmė, kad nuo 2016 metų mokinių, dalyvaujančių įvairiuose konkursuose, olimpiadose, įvairiuose mokinių išskirtinius gebėjimus atskleidžiančiuose projektuose, skaičius augo atitinkamai: 2016 m. –                  31 mokinys, 2017 m. – 52 mokiniai, 2018 m. – 35 mokiniai. Atitinkamai augo ir mokinių, tapusių konkursų, olimpiadų, projektų prizininkų ir laureatų skaičius: 2016 m. tai sudarė 22,6 procento,      2017 m. – 76,9 procento, 2018 m. – 57,1 procento. Nepaisant to gabių mokinių ugdymas nėra sistemingas. Nepilnai veikia darbo su gabiais mokiniais ugdymo sistema. Ją numatoma tobulinti ir ieškoti naujų gabių mokinių ugdymo strategijų 2019–2022 metų veikloje.

Siekiant personalizuoti mokymą,  vyko pedagogų tarybos posėdžiai apie sėkmingą ugdymo turinio planavimą, aktyvių mokymo metodų formas ir jų panaudojimo galimybes, nagrinėtas klasės vadovo vaidmuo auklėtinių rezultatams, analizuotas individualios mokinio mokymosi pažangos vertinimas. Metodinių grupių ir metodinės tarybos posėdžiuose aptarti mokinio asmeninės pažangos stebėjimo, fiksavimo, rezultatų analizavimo ir duomenų panaudojimo asmeninei pažangai planuoti būdai. Įsteigtas namų darbų ruošimo centras. Vyko pasidalijimas įžvalgomis apie motyvuojančias veiklas pamokoje, pasitarimai-praktikumai ,,Kolega – kolegai”. Numatytos efektyvesnės pasiruošimo egzaminams, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui ir nacionaliniam mokinių pasiekimų patikrinimui kryptys. Mokiniams, turintiems neigiamus trimestro (pusmečio) įvertinimus, rengti individualūs ugdymo(si) planai, kurie sudaryti kartu su mokiniu, aptarti pagalbos būdai ir reflektuota apie pasiektus rezultatus. Asmeninės pažangos stebėjimas, fiksavimas ir duomenų analizavimas ypač turėjo didelės reikšmės baigiamosios klasės gimnazistams. Išlaikytų Valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizė rodo, kad  paskutinius penkerius metus išlaikytų VBE vidurkis augo atitinkamai ir sudarė:  2014 m. – 33,72 procento, 2015 m. – 34, 81 procento,  2016 m. – 40,1 procento, 2017 m. – 38,21 procento ir 2018 m. – 43,98 procento. Didžiausias pasiekimas paskutiniais metais yra gauti    100 balų VBE įvertinimai  t.y. 2017 m. iš matematikos  ir 2018 m. du iš  informacinių technologijų bei lietuvių kalbos. Taip pat lietuvių kalbos ir literatūros (49,23), anglų kalbos (65,25), matematikos (63,9) VBE išlaikymo procentas jau kelerius metus lenkia rajono ir respublikos rezultatus.

Įgyvendinant trečiąjį tikslą – ugdyti gimnazijos narių lyderystę – vyko seminarai, kuriuose nagrinėti mokytojų lyderystę lemiantys veiksniai, kalbėta apie sėkmingos lyderystės švietimo organizacijoje raiškos galimybes, pedagogų lyderių komandas ir jų svarbą mokyklos pažangai. Laimėti ir įgyvendinti projektai: „Darni mokykla“, ,,Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“, ,,Pažink valstybę“, „Moksleiviai – bendruomenei“, vaikų vasaros ir poilsio socializacijos projektai, vaikų ir jaunimo  socializacijos ir psichoaktyvių medžiagų prevencijos projektas „Spartakiada 2017“, įsijungta į projektą LL3. Įkurtas aktyvių tėvų forumas. Aktyviai veikia gimnazijos Mokinių taryba. Veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai rodo, kad nepaisant vykdytų priemonių vis dar trūksta bendruomenės narių iniciatyvumo ir lyderystė yra tobulintina gimnazijos veiklos sritis. Todėl 2019 – 2022 m. veikloje numatoma skatinti bendruomenės narių lyderystę per  projekto LL3 tvarumo užtikrinimą ir sąlygų profesiniams dialogams sudarymą, mokytojo asmeninio tobulėjimo  sistemos kūrimą ir įgyvendinimą bei tėvų įtraukimą į ugdymo(si) procesą per kiekvieno mokinio individualios pažangos fiksavimo, matavimo ir analizavimo sistemą, kas turės reikšmės mokinių lyderystei ir ugdymo(si) rezultatams.

IV.  SSGG ANALIZĖ

 

STIPRYBĖS

SILPNYBĖS

Gimnazija yra atvira bendravimui ir bendradarbiavimui.

Atnaujintos ir modernizuotos edukacinės aplinkos.

Patyrę ir kvalifikuoti mokytojai, ryškus bendruomeniškumas.

Dėmesys mokytojų kvalifikacijai ir jos tobulinimui.

Sėkmingas ugdymas kitose aplinkose.

Aukšti mokinių sportiniai pasiekimai.

Vykdomos projektinės veiklos, pilietinės akcijos, organizuojami tradiciniai renginiai.

Aktyvi gimnazijos  Mokinių tarybos veikla.

Mokinių mokymosi motyvacijos stoka. Nepakankamai tobula mokinių lankomumo priežiūros sistema.

Dalis mokinių nenoriai dalyvauja gimnazijos renginiuose.

Nepakankama mokinių mokėjimo mokytis integracija į ugdymo procesą.

Nesistemingas vaiko individualios pažangos matavimas.

Neišnaudotos mokymosi virtualioje aplinkoje galimybės.

Nepakankamai išnaudojamos diferencijuoto, individualizuoto mokymo galimybės pamokose.

Nenuosekli mokytojų gerosios patirties sklaida.

 

 

 

 

GALIMYBĖS

GRĖSMĖS

Ugdymo proceso įvairinimas netradicinėmis veiklomis.

Bendradarbiavimas su kitomis mokymo(si) institucijomis ir socialiniais partneriais.

  ES struktūrinių ir kitų fondų parama,   dalyvavimas projektinėje veikloje.

  Kokybės krepšelio įsisavinimas.

Mokinių socialinio elgesio neigiami pokyčiai.

Didėjantis specialiųjų poreikių, sutrikusio (hiperaktyvaus) elgesio, sveikatos problemų turinčių mokinių skaičius.

Mažėjantis tėvų bendradarbiavimo su gimnazija rezultatyvumas.

     

 

 

V. GIMNAZIJOS VEIKLOS STRATEGIJA

 

Gimnazijos vizija

Moderni, besimokanti, atvira dialogui ir kaitai, puoselėjanti krašto bendruomenės tradicijas gimnazija, skatinanti kiekvieno mokinio saviraišką ir kūrybines galias.

 

Misija

Gimnazija, teikianti pradinį, pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą ir įgyvendinanti ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programą, sudaranti sąlygas siekti aukštos ugdymo(si) kokybės ir bendrųjų kompetencijų, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes, bendraujant ir bendradarbiaujant su mokinių tėvais, socialiniais partneriais.

 

Gimnazijos filosofija

 

„Aš ieškau ir randu malonumo padaryti bent kiek gera žmonėms, padirbėti aukščiausiajai Tiesai, Gėriui ir Grožiui“.

Pranas Dovydaitis

 

Vertybės – saugumas, sveikata, teisingumas, tolerancija, geranoriškumas, sąžiningumas,

pilietiškumas.

 

 

Prioritetai

1.         Veiksmingo ugdymo(si) užtikrinimas.

2.         Saugios, bendruomenės poreikius atitinkančios ugdymo(si) aplinkos kūrimas.


VI. STRATEGINIO PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

1 Prioritetas. Veiksmingo ugdymo(si) užtikrinimas.

 

Tikslai

Uždaviniai

Priemonės

 

Įvykdymo terminai

Lėšų poreikis ir šaltiniai

Atsakingi vykdytojai

Laukiami rezultatai

Siekti aukštesnių mokinių pasiekimų.

 

1.1. Tobulinti pamokos ir kitų ugdymo(si) formų kokybę.

1.1.1. Ugdymo turinio inovacijų ir inovatyvių mokymo metodų, paremtų aktyviu mokinių mokymusi, diegimas.

2019–2021

Mokinio krepšelio lėšos, Žmogiškieji ištekliai

Administracija,

mokytojai

80 proc. mokytojų susipažįsta ir išbando įtraukiojo ugdymo principus, atnaujintas mokymo programas, 70 proc. mokytojų taiko patirtinio mokymo(si) strategiją ir  inovatyvius mokymo metodus. Parengtos bent 6 naujų pasirenkamųjų dalykų, modulių programos.

1.1.2. Naujų skaitmeninių mokymo(si) priemonių diegimas ir turimų efektyvus panaudojimas ugdymo procese.

2019–2021

Mokinio krepšelio lėšos, Žmogiškieji ištekliai

Metodinės tarybos nariai

Į mokymo(si) procesą įtraukiamas kiekvienas mokinys. Efektyvios mokymosi laiko sąnaudos. Kiekvienas mokytojas naudoja bent 2 naujas skaitmenines mokymo(si) priemones. Gerėja mokinių motyvacija ir mokymo(si) pasiekimai.

1.1.3. Kryptingos ugdymo veiklos individualizavimo ir diferencijavimo plėtojimas.

 

2019–2022

Mokinio krepšelio lėšos, Žmogiškieji ištekliai

Metodinės tarybos nariai,

mokytojai

Gerėja mokinių dalykų žinios ir tų žinių derinimo bei praktinio taikymo įgūdžiai, stiprėja bendradarbiavimo ir kitos kompetencijos, atsiskleidžia kūrybiškumas ir kritinis mąstymas. Kasmet auga organizuojamų integruotų pamokų, renginių, projektų skaičius ir jų kokybė.  

1.1.4. Įvairesnių išmokimo stebėjimo būdų, pagrįstų konkrečiais vertinimo kriterijais, taikymas pamokoje.

2020–2022

Žmogiškieji ištekliai

Mokytojai,

Metodinė taryba

Mokiniai nuolat informuojami apie standartus ir požymius, kurie rodo jų pasiekimų lygį. Fiksuojama mokinių pažanga, o ne klaidos. Mokinys žino, ką jis jau išmoko ir  ko dar turi siekti ar nemoka. Gerėja ugdymo(si)  rezultatai.

 

 

1.1.5. Netradicinių, aktyvių, kūrybiškų edukacinių erdvių kūrimas ir akademinių žinių taikymas praktinėse veiklose.

2019–2022

Mokinio krepšelio lėšos, Žmogiškieji ištekliai,

laimėtų projektų lėšos

Mokytojai

70 proc. mokytojų dirba inovatyviai. Aktyvi projektinė veikla, tarpdalykinė integracija (70%  mokinių dalyvauja projektinėje veikloje). Kasmet dalyvaujama bent viename respublikiniame ar tarptautiniame projekte. Pamokų vykstančių netradicinėse erdvėse skaičius kasmet didėja 1 proc.

1.1.6. Veiksmingos ugdymo(si)  pagalbos teikimas įvairių poreikių mokiniams.

2019–2022

Mokinio krepšelio lėšos, Žmogiškieji ištekliai

Pagalbos mokiniui specialistai, mokytojai

Teikiama ugdymo(si) pagalba:  individualios konsultacijos. Sudaromos sąlygos paruošti namų darbus gimnazijoje. Veiksminga Vaiko gerovės komisijos veikla. Gerėja įvairių ugdymosi poreikių mokinių mokymo(si) rezultatai.

1.1.7. Gabių mokinių ugdymo sistemos tobulinimas ir jos įgyvendinimas.

2019–2022

Žmogiškieji ištekliai

Administracija,

mokytojai

Patobulinta gabių mokinių atradimo ir ugdymo sistema. Gimnazijoje rengiamos įvairių mokomųjų dalykų olimpiados. Didėja gabių mokinių pasiekimai rajono konkursuose ir olimpiadose. Kasmet iš kiekvieno dalyko bent vienas mokinys bus   I-V vietos laimėtojas ar konkurso laureatas pagrindinio ar vidurinio ugdymo programose.

 

 

1.1.8. Kiekvieno mokinio individualios pažangos stebėjimo ir fiksavimo  sistemos analizė, naujų strategijų paieška.

2019–2021

Žmogiškieji ištekliai

Mokytojai,

Klasės vadovai,

Metodinė taryba

Gimnazijoje sukurta ir veikia mokinio asmeninės pažangos fiksavimo sistema. Kryptinga mokinių pažangos įgyvendinimo stebėsena: beveik visi mokiniai moka įvertinti savo pažangą, supranta, kaip tobulinti rezultatus, į ką kreiptis pagalbos, savo iniciatyva išsiaiškina mokymosi poreikius. Sustiprėja mokytojų – mokinių – tėvų bendradarbiavimas siekiant aukštesnių ugdymosi rezultatų. Mažėja mokymosi nesėkmių, gerėja klasės mikroklimatas.

1.1.9. Mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas.

2019–2022

Žmogiškieji ištekliai

Mokytojai,

Klasių vadovai

Auga mokėjimo mokytis kompetencija: dauguma mokinių prisiima atsakomybę už savo mokymąsi. Gerėja ugdymosi rezultatai. Parengtos Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo rekomendacijos.

1.1.10. Ugdymo karjerai veiklų organizavimas.

 

2019–2022

Mokinio krepšelio lėšos,

Nemokami informacijos šaltiniai

Klasių vadovai,

Socialinis pedagogas

Nuolat vykdomas mokinių ir, esant reikalui, jų tėvų informavimas, konsultavimas ugdymo karjerai klausimais. Kasmet tiriami mokinių poreikiai, vykdomi profesinio veiklinimo vizitai. Mokiniai susipažinę su tolesnės karjeros galimybėmis.

 

 

1.1.11. Mokinių pamokų lankomumo gerinimas: mokinių lankomumo kontrolės sistemos tobulinimas.

2019–2020

Žmogiškieji ištekliai

Socialinis pedagogas Klasių vadovai Dalykų mokytojai

Atnaujintos lankomumo kontrolės ir mokinių drausminimo bei skatinimo sistemos, kasmet mažėja be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius.

1.2. Siekti nuolatinio mokytojų bendrųjų ir profesinių kompetencijų tobulinimo.

1.2.1.  Gimnazijos vadovų ir mokytojų individualus ir komandinis dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

2019–2022

Mokinio krepšelio lėšos

Administracija,

Metodinės tarybos nariai

80 proc. bendruomenės narių dalyvauja kompetencijų tobulinimo renginiuose. Gimnazijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas tikslingas, padedantis veiksmingai įgyvendinti ugdymo turinį. Kiekvienas mokytojas kasmet kelia kvalifikaciją 5 dienas per mokslo metus.

1.2.2. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų asmeninio tobulėjimo sistemos kūrimas.

2019–2020

Žmogiškieji ištekliai

Administracija,

Metodinės tarybos nariai

Sukurta mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų asmeninio tobulėjimo sistema leidžia kryptingai nusistatyti metinius tobulėjimo tikslus, sudaryti tikslines mokymosi iš vienas kito grupes, vykdyti sistemingo lankymosi pas kolegas pamokose veiklą.

1.2.3. Tikslingas pamokų stebėjimas, siekiant išsiaiškinti kaip keičiasi pamokos struktūra, darbas pamokoje, taikant įvairius mokymosi būdus ir formas, dalijantis gerąja patirtimi, skatinant mentorystę. 

2019–2021

Žmogiškieji ištekliai

Administracija

Gerėja bendradarbiavimas tarp mokytojų, mokomasi iš kolegų patirties (geros ir blogos), yra galimybė „pasimatuoti“ savo taikomas strategijas, skatinama mokytojų saviugda, kūrybiškumas ir lyderystė.

 

 

1.1.2.4. Sąlygų sudarymas profesiniams dialogams apie darbą su įvairių gebėjimų mokiniais, siekiant individualios pažangos.

2020–2022

Žmogiškieji ištekliai

Administracija

Mokytojai pritaiko tinkamus ugdymo metodus įvairių gebėjimų mokiniams, kolegialiai mokosi vienas iš kito patirties.  Mokytojai geriau pažįsta kiekvieną mokinį, pritaiko tinkamas mokymo(si) strategijas, gerėja  mokinių pasiekimai.

 

2 Prioritetas.  Saugios,  bendruomenės poreikius atitinkančios ugdymo(si) aplinkos kūrimas.

 

Tikslai

Uždaviniai

Priemonės

 

Įvykdymo terminai

Lėšų poreikis ir šaltiniai

Atsakingi vykdytojai

Laukiami rezultatai

Gerinti socialinę, emocinę aplinką.

2.1. Padėti mokiniams išsiugdyti socialinių emocinių kompetencijų gebėjimus, įpročius ir nuostatas.

2.1.1. 5–8 klasių mokinių socialinio emocinio ugdymo užsiėmimų vedimas.

2019–2022

Mokinio krepšelio lėšos, Žmogiškieji ištekliai

Klasių vadovai, pagalbos mokiniui specialistai

Gerėja 5-8 klasių  gimnazijos mokinių savijauta  ir tarpusavio santykiai. Mažėja kreipimųsi dėl mokinių drausmės pažeidimų,  gerėja mokinių mokymosi pasiekimai.  Sukurta saugesnė atmosfera ir aplinka gimnazijoje.

2.1.2. Gyvenimo įgūdžių ir patyčių prevencijos programų vykdymas.

2019–2022

Žmogiškieji ištekliai

Klasių vadovai, pagalbos mokiniui specialistai

Atnaujintos ir sėkmingai veikia prevencinės programos (sveikos gyvensenos, patyčių ir t.t.). Mokyklos bendruomenės nariai jaučiasi saugūs, elgiasi vienas su kitu pagarbiai. Tėvai pasitiki gimnazija. Tęsiamos sveikos gyvensenos tradicijos. Nuolat vykdomos smurto, nusikalstamumo, žalingų įpročių prevencijos programos. Gimnazija kasmet įgyvendina bent vieną prevencinę programą ir ieško naujų prevencinių programų įgyvendinimo galimybių.

 

 

2.1.3. Užsiėmimų gimnazijos bendruomenei,  emocinių kompetencijų, dvasinio sveikatingumo ir pozityvaus bendravimo su bendraamžiais bei mokytojais, organizavimas.

2019–2022

Žmogiškieji ištekliai

Administracija, pagalbos mokiniui specialistai

Gerėja mokinių bendravimo kultūra ir tolerancija pagrįstas bendradarbiavimas. Pastabų skaičius sumažėja, 10% didėja pagyrimų skaičius el. dienyne. Sumažėja mokinių, be pateisinamos priežasties praleidžiančių pamokas, skaičius; gerėja mokymosi rezultatai.

2.2. Užtikrinti kryptingą mokinių užimtumą.

2.2.1. ,,Kūrybinių partnerysčių” projekto įgyvendinimas.

2019–2020

Mokinio krepšelio lėšos, Žmogiškieji ištekliai

Mokytojai,

Metodinė taryba

Įgyvendintas ,,Kūrybinių partnerysčių“ projektas, įgalinantis gimnazijos mokinius ugdytis tikslinėse darbo grupėse, sudarytose ne tik iš savo klasės, bet ir kitų klasių mokinių. Gerėja mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra,  vykdoma  mentorystė.

2.2.2. Dalyvavimas gimnazijos ir miestelio bendruomenės organizuojamose veiklose ir renginiuose.

2019–2022

Žmogiškieji ištekliai

Klasės vadovai

Gimnazijoje vyksta tarpklasiniai, tarpdalykiniai renginiai, plenerai, aktyvi parodinė, socialinė ir švietėjiška mokinių veikla miestelio, rajoniniu bei nacionaliniu lygiu. Auga akcijų, projektų, konkursų, konferencijų, parodų ekspozicijų kokybė, įvairiuose renginiuose dalyvauja ne mažiau kaip 60 proc. mokinių.

 

 

2.2.3. Neformaliojo vaikų švietimo programų kokybiškas įgyvendinimas ir integravimo į formalųjį ugdymą gairių numatymas.

2019–2022

Žmogiškieji ištekliai

Mokytojai

Vykdoma kokybiška neformaliojo vaikų  švietimo veikla. Mokiniai ir mokytojai, neformalaus ugdymo ir projektinių veiklų metu plėtoja dalykines ir bendrąsias kompetencijas, mezga tarpdalykinius ryšius.  Mokiniai įgyja bendrakultūrinę, iniciatyvumo ir kūrybingumo, komunikavimo kompetencijas, darbo komandoje įgūdžius.

 

 

2.2.4. Mokinių poilsio aplinkų kūrimas.  Koridorių erdvių pritaikymas edukacijai.

2019–2022

Mokinio krepšelio lėšos,

Projektų lėšos,  Žmogiškieji ištekliai

Direktorius, Direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams

Pagal galimybes ir poreikius įrengtos naujos mokomosios ir poilsio aplinkos. Aprūpinta organizacine technika aktų salė. Mokymosi aplinka atitinka šiuolaikinės, geros mokyklos reikalavimus. Įrengtas poilsio kampelis mokiniams, platinamos ir tobulinamos poilsio zonos. Sukurta jauki, šiuolaikiška ugdymo aplinka.


VII. PLANO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA

Strateginio plano vykdymo stebėsena atliekama nuolat. Bendruomenė turi galimybę stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami strateginiai tikslai bei teikti siūlymus ir pageidavimus. Gimnazijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojos ugdymui stebi ir įvertina, ar gimnazija įgyvendina strateginius tikslus ir programas, ar darbuotojai įvykdė iškeltus uždavinius, ar vykdomų programų priemonės yra efektyvios ir patikslina metinius veiklos planus.

Kiekvienais metais atliekamos tarpinės strateginio plano ir metinio veiklos plano analizės. Pagal šias analizes, gimnazijos įsivertinimo rezultatus, SSGG analizę ir kitų atliktų tyrimų rezultatus nustatomi metiniai gimnazijos veiklos prioritetai, koreguojamas gimnazijos strateginio plano įgyvendinimas.

___________________________________


Stratenis planas 2018

Komentarai
Paieška
Rašyti komentarą gali tik registruoti vartotojai!

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."

LAST_UPDATED2
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
http://www.tinklas.lt/