Mes - dovydaičiukai

  

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
•  

  “Aš visą dieną skraidžiau, bendravau su kitomis žuvėdromis ir jaučiau skrydžio laisvę. Mūsų, žuvėdrų, nebaugina nežinios tamsa, mes norime tapti protingomis būtybėmis, siekiančiomis tobulumo, išminties ir meistriškumo...”

 Vėsų gruodžio  13 penktadienį  Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinėje mokykloje tvyrojo išminties aura. Tą vakarą čia susirinko daugybė svečių bei tėvelių. Net neįsivaizdavome, kad mūsų mokykloje yra tiek daug gabių mokinių. Jie, uoliai lavinęsi ir dalyvavę daugelyje konkursų bei olimpiadų, buvo pagerbti šventėje „Mes dovydaičiukai“.  Jų, kaip ir žuvėdrų, – išmintingųjų paukščių - nebaugina nežinios tamsa, todėl šie mokiniai metų metus atkakliai siekia tobulumo, išminties, meistriškumo.

Kiekviena žuvėdra gali skraidyti taip aukštai, kaip ji nori, kokia galia slypi jos sparnuose. Ne, ne sparnuose, – žuvėdros skrydžio laisvė slepiasi jos užsispyrime, jos tikėjime savo jėgomis. Žmonės taip pat siekia savo tikslo, tikėdami savo jėgomis. Todėl į  šventę susirinko gausus būrys tų, kurie pernai garsino mokyklos vardą ne tik rajone, bet ir Lietuvoje.  Būtent mokinių pasitikėjimas savo protu, išmintimi nuvedė juos taip toli praėjusiais mokslo metais. Žinoma, niekas nenueina taip toli vienas. Priimdami mokytojų, draugų pagalbą, mokiniai pasiekia tikrai daug. Šventės metu  olimpiadų dalyvius sveikino ir savo kūrinius demonstravo dailės studijos „modeliai“ (vadovė Dalė Krasauskienė), „Volungėlės“ šokėjai (vadovė Jolanta Girdauskienė), mokyklos merginų ansamblio narės (vadovas Alvydas Furmonas).

Paukščių būriuose visada yra viena žuvėdra, kuri yra visų svarbiausia, kuri visoms žuvėdroms suranda geriausią skrydžio kelią, ir skrenda pirma jį rodydama. Mūsų mokykloje kelią mokiniams rodo mokyklos Direktorius. Jis kartu su seniūnijų atstovais, mokytojais įteikė padėkų bei dovanų tiems, kurie labiausiai nusipelnė. Daugiausiai aplodismentų ir dėmesio sulaukė Judita Aniulytė (12a klasė). Juditos pasveikinti atvyko ir Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas. Ši dvyliktokė yra ne tik stropi mokinė, jai be galo patinka dainuoti. Antrojo mokyklos stropuolio, Juro Tovtkevičiaus, pasveikinti atvyko Čekiškės seniūnijos seniūnas Mečislovas Zavedskas. Jis vyriškai paspaudė Jurui ranką,  palinkėjo visokeriopos sėkmės gyvenime. Kaip ir Judita, taip ir Juras turi kitų pomėgių - jis šoka mokyklos šokių kolektyve „Volungėlė“. Trečioji mokyklos stropuolė - Viktorija Krasauskaitė, ją pasveikino Pernaravos seniūnijos seniūnas. Šios merginos didžiausias pomėgis – globoti gyvūnėlius, saugoti aplinką. Ji – būsimoji ekologė. Gerdvilė Gudaitytė (praėjusių metų abiturientė) mokyklą išgarsino anglų kalbos egzamine surinkusi 100 balų. Ją sveikino ir visokeriopos sėkmės gyvenime siekiant užsibrėžtų tikslų linkėjo mokyklos Direktorius R. Saltonas. Mokyklą taip pat aplankė profesoriaus Prano Dovydaičio giminaičiai, mokyklą baigę mokiniai - profesoriaus Prano Dovydaičio giminaičių įsteigto prizo laimėtojai.

 „Tu turi ir toliau pažinti save, kasdien žengti mažytį žingsnelį link tikrojo ir jokių ribų nevaržomo savęs. Tai jis tikrasis tavo mokytojas. Turi išmokti jį suvokti ir daryti tai, ko jis nori...” - mokyklos olimpiadininkai supranta, kad už pagalbą kelyje į sėkmę turi dėkoti savo mokytojams, kurių dėka įveikė nežinios tamsą ir pasiekė tokių saldžių mokslo vaisių. Kiekvienas gali pasiekti be galo daug, tačiau kartais jį reikia šiek tiek paskatinti. Mokinių nuopelnais džiaugėsi ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Rutkauskienė, mokyklos Direktorius Ričardas Saltonas.

Žuvėdros, kurios numoja ranka į tobulėjimą ir tik daug keliauja, tik labai lėtai stumiasi į priekį. O tos, kurios apsisprendžia skirti savo laiką tobulėjimui, atsiduria ten, kur nori. Dangus – tai visai ne erdvė ir laikas, nes patys savaime jie nieko nereiškia. Pasiekęs tobulą greitį kartu priartėsi ir prie dangaus. Bet tai nereiškia skrieti tūkstančio ar milijono mylių per valandą greičiu, – netgi šviesos greičiu. Nes kiekvienas skaičius – tai riba, o tobulybė ribų neturi. Šventė buvo skirta tam, kad mokiniai, kurie iki šiol siekė aukštumų, suprastų, kad ribų nėra ir nenustotų tobulėję, toliau siektų savo tikslų. Kuo aukščiau jie pakils, tuo daugiau matys ir  pasieks. „Kai apžvelgiu savo dangaus platybes, nuostabią sidabrinę šalį, kurioje tiek daug išmokau,-suprantu, kad dar daug man reikia mokytis, siekti. Jeigu noriu tapti išmintinga, skraidymo meno aukštumų siekianti žuvėdra. Man dar daug reikia mokytis, o aplink daug mažų žuvėdrų, kurioms jau turiu padėti siekti savo tikslų“ – su tokiais ketinimais mokyklos stropiausieji pradeda kitus, galbūt dar aukštesniais pasiekimais džiuginsiančius metus.

Mizerevičiūtė I.,12b kl.,

Malijauskaitė G., 12a kl.