Rugsėjo 26 dieną visoje Europoje minima Europos kalbų diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į žemyno kalbų įvairovę. Tikslas – skatinti toleranciją ir sąmoningumą kitų kalbų ir kultūrų atžvilgiu, gerbti kalbų įvairovę, skatinti daugiakalbystę ir paraginti bet kokio amžiaus žmones mokytis kalbų.

Tradiciškai kalbų diena paminėta ir mūsų mokykloje – su dainomis, žaidimais ir edukacinėmis pamokėlėmis. Kad mokykloje šventė, matėsi jau einant koridoriais pro papuoštas kalbų kabinetų duris: plakatai, emblemos kvietė prisiminti, kad kalbos „atrakina bet kurias duris“. O už kabinetų durų vyko netradicinės lietuvių, anglų ir rusų kalbos pamokos. 5 ir 7 klasės mokiniai pildė teminius užduočių lapus, o 6, I ir II gimn. klasių mokiniai, pažiūrėję vaizdinę medžiagą, dalinosi įspūdžiais ir pristatė magnetukų, parvežtų iš kelionių po Europą, parodą, klausėsi dainų užsienio kalbomis.

Ne veltui sakoma, kad kalba – langas į pasaulį: ji atveria duris bendravimui, keliavimui, darbo vietai ir kultūriniam išprusimui.

Litvinskienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs J. Tumo - Vaižganto metais, šiemet minime jo 150-ąsias gimimo metines. Taigi kuo mūsų laikmečio žmogui ši istorinė asmenybė galėtų būti įdomi, aktuali?

Į šį klausimą  mums, I gimnazijos klasės mokiniams (mokytoja L. Litvinskienė), padėjo atsakyti bibliotekoje vykusi pamoka “Laimės ieškojau kitiems,o tapau laimingu pats“ ir knygų paroda. Bibliotekininkė supažindino su svarbiausiais, įdomiausiais  kunigo, rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko, pedagogo, visuomenės veikėjo J. Tumo - Vaižganto biografijos faktais, žiūrėjome mokinių parengtą vaizdinę medžiagą.

Visi įdėmiai klausėmės, atsakinėjome į užduotus klausimus, diskutavome apie Vaižgantą kaip asmenybę ir prasmingai praleidome laiką.

Kotryna Kaminskaitė, I g. kl.

Rugsėjo 23 dieną septintos klasės mokiniai minėjo Žydų genocido aukų atminimo dieną. Per tikybos ir etikos pamoką, lydimi mokytojų L. Litvinskienės ir L. Berštautienės, vykome į Čekiškės miestelio centrą: stebėjome išlikusius senuosius žydų namus, sinagogą. Pasiklausę mokytojų pasakojimų, praturtinome savo žinių bagažą apie Čekiškės miestelio žydų gyvenimą iki 1941 metų. Mes labai nustebome,  kad toks mažas miestelis kaip Čekiškė turėjo smuklę, restoraną,  fotoatelje, banką ir netgi apie 20 parduotuvių!  Deja,  1941 metų rugpjūtį Čekiškės žydai pateko į Vilkijos getą ir visi  sušaudyti Pakarklės miške, prie Jaučakių kaimo. 

Pamokos pabaigoje ėjome į kapines ir  uždegėme žvakutę ant Juozo Daugirdo kapo, kuris išgelbėjo gyvybę žydaitei Lilijanai. Žydų gelbėtojai – ryžto ir kilnumo pavyzdys.

Skaistė Žuklevičiūtė, 7 kl