Vasara praėjo... dar viena. Tad nuo paties ryto mokyklos koridoriuose ir vėl girdėjosi žvalūs mokinių balsai. Rugsėjo 1-osios skambutis šiemet dar kartą sukvietė visus mokyklą. Vieni į ją sugrįžo po vasaros atostogų, kiti – patys mažiausieji, šiemet pirmąkart stojo prie mokslo ir žinių šalies slenksčio. Žengti į nežinomą, šiek tiek baugų, bet viliojantį, gal sunkų, bet – gyvenimą, kurį imame savarankiškai pažinti vos įsėdę į suolą, paskatino atvykę stebuklingos šalies gyventojai.
Rugsėjo pirmosios varpelis Čekiškės mokyklos Liučiūnų skyriuje nuskambėjo anksčiausiai. Pradinukus su puikia rudens švente sveikino mokyklos Direktorius R. Saltonas, pavaduotoja ugdymui L. Rutkauskienė, kiti svečiai. Šventiškai nusiteikę visi iš Liučiūnų atvyko į Čekiškę. Mokyklos mokiniai iškilminga eisena pirmiausia ėjo į Čekiškės parapijos bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios už mokyklos mokinius, mokytojus bei visą mokyklos bendruomenę. Šventiškos nuotaikos nesugadino net lietus. Jis neišgąsdino nei dvyliktokų, kūrusių pasakišką mokslo šalies atmosferą, nei į mokyklą atvykusių svečių. Jų akis džiugino neįprastai gausus mokinių būrys bažnyčioje, o vėliau ir mokykloje. Mokinius su naujai prasidėjusiais mokslo metais sveikino Kauno rajono tarybos narė V. Omilevičienė, Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas, Čekiškės parapijos klebonas Vaidas Bartkus, Čekiškės Kultūros centro direktorė Elena Tarolienė bei Liučiūnų bendruomenės pirmininkė Marytė Rastauskienė. Saugiai pasiekti mokyklą linkėjo Vilkijos nuovados nepilnamečių reikalų inspektorė Rasa Malijauskienė. Svečiams padėkojo ir klases už puikų lankomumą bei pasiektus rezultatus apdovanojo mokyklos direktorius Ričardas Saltonas bei neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Dalė Krasauskienė. Visi kalbėjusieji bei dvyliktokai mokinius paskatino nenusiminti, kad vasara jau baigėsi, kad ir vėl aidi mokyklinis skambutis. Juk atverti vartus į mokslo ir žinių šalį gali tik stebuklingas auksinis varpelis.
Birželio 6 d. 14 val. Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinės mokyklos 6-11 klasių mokiniai ir jų mokytojai rinkosi mokyklos kieme į 2012/2013 m. m. užbaigimo šventę. Šventės metu buvo apdovanoti patys geriausi, aktyviausi mokyklos mokiniai, konkursų, olimpiadų laureatai ir nugalėtojai. Tačiau svarbiausias šios šventės akcentas – per vidurinės mokyklos įkūrimo 60-mečio šventę Kauno rajono mero Valerijaus Makūno dovanotos obelaitės sodinimas mokyklos sode. Obelaitė – tai tarsi ateinančių kartų, kurios kurs naują mokyklos istoriją, simbolis. Medelį sodino daugiausia mokyklos vardą rajone ir respublikoje garsinę mokiniai: 9 klasės mokinė Liveta Bačiūnaitė, 11a klasės mokinė Judita Aniulytė, 10a klasės mokinys Juras Tovtkevičius ir 11b klasės mokinė Ieva Mizerevičiūtė. Baigdamas šventę mokyklos direktorius R.Saltonas linkėjo dešimtokams sėkmės laikant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikras, o visiems kitiems mokiniams – šiltos, linksmos ir turiningos vasaros.
Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Dalė Krasauskienė
Mokykla svarbi kiekvienam. Tai – kelio pradžia, mokslo ir gyvenimo žinių aruodas, draugystės, bendravimo, pažinimo, savęs atradimo pradžiamokslis. Tai ne tik pamokos, skaičiai, formulės ar gramatikos taisyklės. Tai amžinai gyvas, klegantis ir nerimstantis vaikystės, paauglystės pasaulis, auginantis ir brandinantis žmogų, mūsų šalies pilietį. Tai šaknys, maitinančios kiekvieną tėviškės syvais, teikiančios stiprybės likimo verpetuose ir palaikančios suvokimą, kad esi savas, svarbus, mylėtas ir mylimas.
Birželio 1 d. Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinė mokykla šventė savo 60-ies metų jubiliejų. Tarsi pavasarį paukščiai sugrįžo mokyklą baigę mokiniai (252), dirbę mokytojai (14) , mokyklos darbuotojai. Šventėje dalyvavo Kauno rajono meras V. Makūnas, Seimo nariai R. Popovienė bei A. Nesteckas su žmona Nijole, Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė J. Jankauskienė, Kauno rajono kraštotyrininkas A. Vaičius, Saulėtekio A. Mackevičiaus pagrindinės mokyklos direktorius J. Tovtkevičius, Čekiškės seniūnijos seniūnas M. Zavedskas, Čekiškės kultūros centro, darželio darbuotojai.
Šventė prasidėjo Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišiomis, kuriose giedojo jungtinis mokinių ir mokytojų choras. Prie mokyklos visus sveikino Babtų kultūros centro dūdų orkestras, vadovaujamas J. Girniaus. Visi, besirenkantys į šventę, gavo po atminimo dovanėlę - kalendoriuką, kurį sukūrė buvusi mokyklos mokinė, dabar IT mokytoja I. Subačienė.
13 val. prasidėjo šventinis koncertas. Jį vedė buvusios mokyklos mokinės, dabar mokytojos J. Girdauskienė ir V. Vėlavičienė. Iškilmingas minėjimas prasidėjo mokinių ir mokytojų literatūrine kompozicija, vėliau - mokytojų ansamblio atliekama daina. Sporto salė didelė, tačiau sunkiai tilpo visi susirinkusieji. Mokyklos direktorius R. Saltonas, sveikindamas svečius ir visus susirinkusius, džiaugėsi mokyklos pasiekimais ir linkėjo sėkmingų skrydžių ateinančioms kartoms. Svečiai, buvę mokytojai, mokyklą baigusių laidų atstovai negailėjo gražių žodžių, linkėjimų, gėlių ir dovanų. Ypač mokyklos bendruomenė džiaugėsi gavusi Kauno rajono mero dovaną-obelaitę. Reikia jaunų medžių, kad ateinančios kartos galėtų vėl susirinkti ,,Po balta obels šaka“.
Po koncerto šventė tęsėsi mokyklos kieme ir sode, kur visų laukė šventinis tortas. Didingai skambėjo ,,Ilgiausių metų“, nes giedojo visi šventės dalyviai. Pakėlę galvas į dangų visi grožėjosi mokyklos 11-oko A.Volskio sukurtu lėktuvo modeliu, kuris tempė vėliavą su skaičiumi 60.
Pasivaišinę šventiniu tortu visi turėjo galimybę susipažinti, kuo mokykla gyvena dabar. Mokyklos erdvėse šventės dalyviai grožėjosi įvairiomis parodomis, nuotraukų, projektinių darbų ekspozicijomis, filmu apie mokyklą. Lauke galėjo pasmaguriauti skautų virtos košės. Visi skubėjo į istorijos kabinetą, kur galėjo įsigyti knygą apie mokyklą. Knygą ,,Po balta obels šaka“ sukūrė buvusi mokyklos mokinė, dabar istorijos mokytoja E. Simonaitienė su savo mokine 11-oke J. Bradūnaite. Autorės labai dėkoja Vytautui ir Orintai Dovydaičiams, kurie padėjo išleisti šią knygą.
Šventė tęsėsi. Daug laidų atstovų, susirinkusių sode po obelimis, kalbėjosi, dalinosi prisiminimais, šoko. Vakaronė ,,Su draugu po balta obels šaka...“ buvo smagi, nes visus linksmino buvęs mokyklos mokinys, dabar muzikos mokytojas A. Furmonas.
Šventė pavyko, nes ją kūrė labai geranoriška mokyklos bendruomenė, o jai padėjo gausus būrys rėmėjų: Kauno rajono meras V. Makūnas, R. ir R. Majerai, M. ir G. Rastauskai, D. ir A. Bakanai, A. ir S. Urlikiai, K. Urlikis, V. Bubliauskas, K. Dornikas ir G. Maziliauskienė, R. Laurinavičienė, R. Demenius, G. Kazaitytė, J. ir E. Kazaičiai, I. ir M. Valuckai, A. ir D. Šeštakauskai, M. ir R. Zavedskai, A. ir V. Vėlavičiai, O. Bričkienė, J. Račkauskas.
Nuo ankstaus pirmadienio ryto mokykloje netyla telefonas. Skambina žmonės, dalyvavę šventėje ir dėkoja už šventę, už tradicijas. Labai šiltai dėkojo už puikią šventę Č. Jankūnas, 1953 m. baigęs Čekiškės progimnaziją. Jis pažymėjo, kad jo laikų sukurtos tradicijos, kai mokyklai vadovavo direktorius Mamaitis, tęsiamos, puoselėjamos ir šiandien.
Gegužės 31 dieną, penktadienį, mokykloje vyko Paskutinio skambučio šventė – išleista jubiliejinė 60 – toji laida. Dvyliktokai atvažiavo su griausmu – į mokyklą atskubėjo traktoriumi. Dar neprasidėjus renginiui abiturientai, lydimi pirmokų, pasodino ąžuoliuką, o po juo užkasė savo laiškus ateities kartoms. Vėliau dvyliktokai nuskubėjo į klasę, kur galėjo praleisti savo paskutinę valandą mokykloje su klasės auklėtoja Laima Šukyte. Paskutinis skambutis nuaidėjo 12-tą valandą ir sukvietė visus išlydėti abiturientų. Dvyliktokai buvo sveikinami ne tik vienuoliktokų, bet ir mokytojų, mokinių ir mokyklos svečių.Prano Dovydaičio giminaičiai tradiciškai įteikė premiją šauniausiam mokyklos abiturientui. Juo šiemet tapo Gerdvilė Gudaitytė. Šventės kaltininkai renginio metu vienuoliktokams perdavė mokyklos raktą, vėliavą, bei testamentą, taip paskirdami juos tolimesniais mokyklos šeimininkais. Atsisveikinant dvyliktokai buvo pakviesti pašokti paskutinįjį mokyklinį valsą, o renginio pabaigoje – paleisti savo svajones į dangų. Net ir ne itin palankios oro sąlygos nesutrukdė abiturientams atsisveikinti su mokykla ir paskutinį kartą pasijusti jos dalimi.
