Rugsėjo 23 – oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tai didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Čekiškėje yra išlikusi žydų sinagoga, kuri yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Sinagoga į Kultūros vertybių registrą įrašyta kaip turinti architektūrinę, dailės bei sakralinę vertę. Šiandien 7 ir I g. klasių mokiniai lydimi lietuvių kalbos mokytojų apsilankė prie šio istorinio pastato. Iš mokytojų pasakojimų mokiniai sužinojo, kad litvakai yra Čekiškės istorijos neatskiriama dalis. Įvairiais istorijos laikotarpiais jie sudarė iki 77 procentų miestelio gyventojų. Taip pat aplankėme Juozo Daugirdo amžinojo poilsio vietą Čekiškės kapinėse, kur uždegėme žvakelę. Tai iškili Lietuvos asmenybė, aktyvus visuomenės veikėjas. Jis su žmona Elena įsivaikino svetimą mergaitę, kuri buvo žydaitė. Taip jie išgelbėjo mergaitei gyvybę 

Į istoriją mes turime stengtis žiūrėti XXI amžiaus žmogaus akimis, kuriose turi būti daug supratimo, išminties, tolerancijos.

Šukytė, L. Litvinskienė, lietuvių k. ir literatūros mokytojos

Vienybė, darna, tapatumas – tai tautos ir kiekvieno žmogaus gyvasties pagrindas. Vienybės idėja stiprino senąsias kultūras, suteikdama jėgų joms išlikti. Ne išimtis ir senoji baltų kultūra: darna jungė tiek gamtą su žmogumi, tiek skirtingas baltų tautas. Nepaisant valstybes skiriančių ribų, po pasaulį pasklidusius baltų palikuonis vienija iš protėvių paveldėta pasaulėžiūra, gyvos tradicijos ir papročiai. Baltų genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Šiandien indoeuropiečių kalbų šeimoje iš baltų kalbų girdime tik dvi – lietuvių ir latvių. Būdami gentainiai ir kaimynai, būdami vienos istorinės lemties žmonės, turime bendrauti šilčiau ir intensyviau, atviriau ir artimiau. Todėl 2000 m.  Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

Šia proga gimnazijoje vyko netradicinė lietuvių kalbos ir literatūros pamoka „Mes – baltai“ II g klasėje. Pasipuošę baltiškais drabužiais iš istorijos bei technologijų kabinetuose sukauptų senovinių eksponatų ir juostų sukūrėme kompoziciją, klausėmės Emilio Ročkos pranešimo „Lietuvių kalbos kaip gimtosios kalbos vertė“, žiūrėjome reportažus iš Kauno tautinės kultūros centro jaunimo folkloro festivalio „Baltų raštai“.

II g klasės mokiniai

Ruduo – metų laikas, kada gimtinę palieka paukščiai. Trečios klasės mokiniai, naudodami gamtinę medžiagą, sukūrė paukščius, kurie džiugins mus visus metus...

 Šaunuoliai trečiokai ir jų mokytoja J. Girdauskienė.

,,Mano mintys, mano svajos – tai vis tu. / Mano dainos, mano sapnas – tai vis tu“.

Šiuos iki skausmo jaunam žmogui suprantamus žodžius viename iš savo eilėraščių išliejo poetė S. Nėris. Vienų aukštinama už savo muzikalią ir tapybišką kūrybą, kitų smerkiama už ,,atvežtą Stalino saulę“, ji į mūsų tautos literatūros istoriją įrašyta kaip unikalios lyrikos kūrėja ir dramatiško likimo moteris. Norėdami plačiau sužinoti apie S. Nėries gyvenimą ir kūrybą, pajausti namų, kuriuose gyveno ir kūrė, dvasią, rugsėjo 15 dienos popietę IV gimnazijos klasės mokiniai lydimi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų nuvyko į ant Kauno marių kranto įsikūrusį poetės S. Nėries memorialinį muziejų. Muziejaus darbuotoja glaustai, bet išryškindama gražiausius ir dramatiškiausius gyvenimo momentus, papasakojo apie S. Nėries kūrybinį kelią. Muziejaus darbuotojos lydimi apžiūrėjome kambarius, kuriuose gyveno poetės šeima. Po to mokiniams buvo suorganizuota viktorina : mokiniai susiskirstę į dvi komandas varžėsi atsakinėdami į klausimus iš poetės gyvenimo. Mokiniai galėjo pasitikrinti aktyvaus klausymosi įgūdžius. Taip pat klausėme poetės eilėraščių įrašų. Dvasiškai praturtėję – geriau susipažinę su poetės S. Nėries kūryba, išvykome namo.

Lietuvių k. ir literatūros mokytojos L. Šukytė ir L. Litvinskienė

Siekiant sukurti mokiniams saugią mokymosi aplinką, ugdyti gyvenimo įgūdžius,   šiais mokslo metais 5-8 klasių mokiniai pradėjo vykdyti Lions Quest socialinio emocinio ugdymo programą „Paauglystės kryžkelės“. Ši programa  integruota į ugdymo procesą, kuris  skatina tinkamą paauglių vystymąsi socialinį ir emocinį ugdymą, charakterio ugdymą, psichoaktyviųjų medžiagų ir patyčių prevenciją bei mokymąsi tarnaujant.

5-8 klasių vadovės

Dėl COVID-19  pandemijos buvo atšauktos visos moksleivių kordinio automodelių  varžybos, todėl Estijos automodeliavimo federacijos prezidento Lembit Vaher kvietimas atvykti į Estijos GP varžybas ir moksleivius buvo maloni staigmena. Varžybose galėjo dalyvauti tik FEMA reglamentą atitinkantys automodeliai su žvakiniais varikliais, todėl mūsų komanda buvo išskirtinai maža: Eimantas Meiliūnas ir  Danielius Petrauskas. Gaila, kad trauma sutrukdė vykti į varžybas Edvinui Leskauskui.  Nudžiugino varžybų organizatorių pastebėjimas, kad mūsų dalyvavimas suteikė varžyboms tarptautinį statusą, nes be mūsų buvo tik Estijos automodeliuotojai.

Apie rezultatus. Eimantas Meiliūnas III vieta E-2,11 Junior klasėje ir V vieta E-3B klasėje. Danielius Petrauskas VI vieta E-3B klasėje. 

Vadovas R. Kochanauskas

Mokslo metų pradžios išvakarėse, rugpjūčio 31 dieną, dienraštyje „Kauno diena“   Vilmos Kasperavičienės straipsnyje “Atnaujintų pakaunės stadionų laukia ir moksleiviai, ir bendruomenės“  Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Rikteris teigė, kad dar šiemet  Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje bus pradėtas atnaujinti natūralios vejos stadionas ir įrengtas kartodromas. Gimnazijos moksleiviai yra šios srities lyderiai šalyje, yra pelnę nemažai apdovanojimų, tad jie nekantriai laukia kartodromo, kad ir toliau galėtų puoselėti ir garsinti gimnazijos tradicijas. Lietuvoje tėra vos keletas kartodromų, todėl norime, kad kartodromas Čekiškėje atitiktų tarptautinius reikalavimus, o automobilių modeliai čia galėtų išvystyti iki 200 km/val. greitį. Tai bus išskirtinis objektas Kauno rajone, į kurį investuosime apie 300 tūkst. eurų , – neabejojo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

 Rugsėjo 8 dieną  Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos direktorius Ričardas Saltonas ir UAB „Žaliasis servisas“ direktorė Laimutė Rybakovienė pasirašė projekto „Sporto paskirties inžinerinių statinių Mokyklos g. 14, Čekiškė, Kauno r. sav. statybos projektas“ Nr. 128.1.19 –KS statybos rangos darbų ir darbo vykdymo sutartį. Objekto finansavimas vykdomas „Kauno rajono 2016-2022 m. vietos plėtros strategijos“ priemonės „Jaunimo įtraukimas į kaimo plėtros procesus“ veiklos sritį „Infrastruktūros, reikalingos jaunimo užimtumui didinti sukūrimas ir atnaujinimas“ (kodas LEADER-19.2-SVA-6.2). 

„Investicija į jaunimą, į jo užimtumą, sporto bazes duoda vaisius, todėl siekiame gerinti sporto erdves. Aišku, džiaugsimės, jei po kelerių ar keliolikos metų išaugs sportininkai, kurie garsins rajoną ir Lietuvą, tačiau labai svarbu ir tai, kad šiandien moksleiviai gali turiningai ir sveikai leisti laisvalaikį. Visos aikštelės atrakintos ir po pamokų, jaunuoliai gali susitikti, pabendrauti, paspardyti ar pamėtyti kamuolį. Tai padės jaunimą atitraukti nuo kompiuterių ir duos daugiau teigiamų rezultatų“, – tvirtino „Kauno dienos“ straipsnyje M. Rikteris.

Parengta pagal: https://www.krs.lt/savivaldybe/naujienos/atnaujinti-stadionai/